Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas Virgilijus Poškus kviečia žmones atrasti kelią link Dievo ir Kūčių vakarą vieni kitų atsiprašyti.
Advento laikotarpis - tai laukimo metas. Tačiau šiųmetis adventas - kitoks. Lietuva ir visas pasaulis gyvena pandemijos pabaigos laukimu.
"Šiuo metu mes laukiame, kad greičiau pasibaigtų visa ši situacija ir kad mes visi galėtume iš naujo įkvėpti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Tačiau ko mes laukiame iš tikėjimo? Laukiame Jėzaus atėjimo ir Kalėdų. O per Kalėdas mes taip pat laukiame savo artimųjų", - kalbėjo dvasininkas.
Tačiau Kūčių vakaras turėtų būti svarbus ne tik dėl artimųjų susibūrimo prie vieno stalo.
"Per visus metus tikrai yra nutikę įvairiausių situacijų. Galbūt kažką užgavome, nepastebėjome kažko. Todėl pradedant nuo vyriausiųjų, baigiant pačiais mažiausiais Kūčių vakarienės metu esame kviečiami atsiprašyti vieni kitų ir susitaikyti. Kūčių vakaro atsiprašymas yra labai svarbus. Po jo visada ateina ramybė", - apie religinę didžiųjų metų švenčių prasmę pasakojo klebonas.
Būtent vidinės ir išorinės ramybės, anot V. Poškaus, šiuo metu mums visiems trūksta.
"Išorėje matome visus mus supančius sunkumus, o viduje taip pat juos patiriame ir išgyvename. Juk skausmas ir kančia žmogų dažnai veikia kaip šaltis, priverčia susigūžti. O kai žmogus gūžiasi, natūralu, atsiranda įtampa ir, liaudiškai kalbant, užtemsta galvoje ir užšąla širdyje", - apie šiuo metu patiriamą visuomenės būseną kalbėjo sielovadininkas.
V. Poškus žmonėms linki per šių metų šventes atrasti Dievą.
"Kad ta pati žvaigždė, kuri kažkada trims karaliams parodė kelią pas Jėzų, mums visiems parodytų kelią link Dievo. Kai yra sunku ir tamsu, mums visiems reikia krypties, o tai yra svarbiausias pagrindas. Todėl, atradę Dievą, atrasime ir kitus, mus supančius", - akcentavo klebonas.
"Juk didysis įsakymas, kuriame telpa absoliučiai visas tikėjimas, labai paprastai paaiškinamas. Dievas sako: leisk, kad aš būčiau pirmoje tavo gyvenimo vietoje ir kad šalia esantis žmogus būtų lygiai toks pat svarbus, kaip ir tu.
O mums šiandien itin trūksta vienam kito, rankos paspaudimo, apsikabinimo, pasėdėjimo drauge prie arbatos.
Trūksta net galimybės aplankyti savo tėvus ar senelius, galiausiai nueiti į svečius. Visi šie dalykai mums yra be galo brangūs", - pasakojo dvasininkas.
Tačiau, anot pašnekovo, kasdienybėje susidurdami su įvairiais rūpesčiais ir darbais, visa tai priimame kaip savaime suprantamus dalykus.
"O tai, kas savaime suprantama ir lengvai pasiekiama - ne visada branginama. O dabar staiga esame sustabdyti, kad suvoktume ir suprastume tai", - teigė kunigas.
V. Poškaus teigimu, religiniu laikotarpiu kiekvienais metais sustojame nedirbtinai ir nepriverstinai, kitaip, nei nutiko šiemet.
"Kasmet sustojame tam, kad atrastume būtent tuos brangius momentus, kuriuos minėjau. Ir tą patį mes darysime kitais metais, ir dar kitais... Ir visa tai vyksta tam, kad nepamestume to, kas yra svarbiausia. Dar kartą linkiu atrasti Dievą. Nes jis mums primena pačius svarbiausius dalykus ir kiekvieno žmogaus gyvenime yra kaip šviesa. Juk jeigu nebūtų tos šviesos, ką mes matytumėme?" - įsitikinęs kunigas.
Rašyti komentarą