"Kryžiuočiai" prie ministerijos protestavo prieš istorijos vadovėliuose pateikiamus mitus

"Vokiečių ordinas nebuvo sutriuškintas laukinių. Lietuviai turėjo beveik tokią pat šarvuotę kaip ir mūsų ordinas. Elitiniai būriai niekuo nesiskyrė, netgi kai kurie metraštininkai to laiko rašo, kad vienas iš mano vadų sumaišė lietuvių būrį su saviškiais, su vokiečiais. Kaip taip galėjo būti, jeigu lietuviai būtų apsikarstę kailiais ir vėzdais mojuotų? Todėl šiandien mes reikalaujame, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgtų į tai, kad visuomenėje yra gajūs mitai ir stereotipai, kuriais grindžiama Lietuvos viduramžių istorija",- persirengęs kryžiuočių ordino didžiuoju magistru ir vaidindamas šį vaidmenį kalbėjo klubo "Viduramžių pasiuntiniai" narys Audrius Jankauskas

Jo vadovaujamą kryžiuočių ordino būrį sudarė 6 kariai - piketuotojai, laikę transparantus "LDK kariai nebuvo laukiniai", "Smolensko pulkai - LDK bajorų rinktinė", "Tiesos apie Žalgirį".

Po trumpos prakalbos ir improvizuoto transparantų iškėlimo A. Jankauskas, vis dar įsijautęs į didžiojo magistro vaidmenį, sutiko atsakyti į žurnalistų klausimus.

"Mes reikalaujame istorinės tiesos. Aš, kaip vokiečių ordino didysis magistras, teigiu, kad lietuviai nebuvo laukiniai. Ar manote, kad tokį riterį kaip aš ar bet kuris iš mano kariaunos būtų galima pribaigti vėzdu? Ar jūs manote, kad tai buvo tiesiog supykę kaimiečiai, susibūrę į gaują, užsimetę kailį ir pasiėmę kuoką? Stojo į mūšį prieš gerai organizuotą, puikiai šarvuotą, geriausią tų laikų ginkluotę turintį Vokiečių ordiną ir jį lengvai sutriuškino?", - žurnalistų retoriškai klausė A. Jankauskas.

Jis pabrėžė, kad "Viduramžių pasiuntinių" klubas nesiūlo perrašyti istorijos vadovėlių, tačiau norėtų, kad jie būtų taisomi, kadangi dabar visuomenė gauna per mažai teisingos informacijos.

"Mes reikalaujame pataisyti kai kuriuos gajus mitus, naikinti stereotipus, kad lietuviai bėgo iš Žalgirio mūšio, bėgo ligi pat Kauno, pagal kai kuriuos lenkų autorius. Mes reikalaujame, kad tie mitai būtų paneigti. Mokslininkai ir istorikai dėl to seniai sutaria, tačiau stereotipai visuomenėje gyvena ilgai, ir juos naikinti reikia priemonių" , -teigė A. Jankauskas.

Tokius mitus, pasak A. Jankausko, skleisti XVI a. pradėjo lenkų istorikas Janas Dlugošas, jie atsispindi ir Jano Mateikos paveiksle "Žalgirio mūšis".

"Taip, tai graži, didinga Žalgirio mūšio interpretacija, tačiau ir Jogaila ten joja pirmose gretose, ir lietuviai apsikarstę kailiais", - apie paveikslą sakė A. Jankauskas.

A. Jankauskas taip pat sakė norįs atskleisti tiesą apie Smolensko pulkus, išgelbėjusius Lietuvos kariuomenę Žalgirio mūšio metu - kad šie pulkai nebuvo rusiški.

"Smolenskas tuo metu priklausė LDK, tai buvo vienas iš mūsų miestų. Jo valdžia buvo lietuviška, būriai galbūt ir buvo sudaryti iš rusėnų, gudų, tačiau jokiu būdu tai nebuvo smogiamoji jėga, tai nebuvo rusai, kurie išgelbėjo mus šiame mūšyje", - kalbėjo A. Jankauskas.

Smolensko pulkų aukštinimas, pasak A. Jankausko, yra susijęs su sovietine Lietuvos praeitimi - jo teigimu, šiuo laikotarpiu istorijos vadovėliai dažnai būdavo redaguojami, rusus siekiant pavaizduoti kaip išgelbėtojus, o vokiečius - kaip mirtinus priešus, ir tai reikia pakeisti.

Su įvairiais mitais, jo teigimu, "Viduramžių pasiuntiniams" tenka susidurti dažnai - važinėdami po mokyklas, organizuodami renginius ir edukacines programas jie pastebi, kad dažnai lietuvių moksleiviai istoriją įsivaizduoja klaidingai.

"Viduramžių Lietuvos istorija per mažai nušviečiama. Mes mokomės politinės istorijos, tačiau dažnas neįsivaizduoja, kaip tas riteris atrodė, dažnas nežino, kas vyko kasdieniame gyvenime", - sakė A. Jankauskas.

A. Jankausko teigimu, pamatyti, kaip iš tiesų atrodė lietuvių kariai, galima renginiuose, kuriuose dalyvauja Lietuvos garbės sargybos kuopa, kadangi ši kuopa aprengta tiksliai atkurtais XIV a. pabaigos šarvais, turi autentišką ginkluotę.