„Klaipėdos Zunda“ paskelbė Advento pradžią

Uuždekim Advento žvakelę

Ant stalo užtiesto baltai

Plevenančią šventą ugnelę

Sutikim su meile, karštai.

Šiais šventiniais žodžiais gruodžio 1 d. šokių kolektyvas „Klaipėdos Zunda“ (vadovė – šventės iniciatorė Irena Toliušienė) pilnutėlės Bendruomenės namų salės publikai paskelbė Advento pradžią. „Klaipėdos Zundos“ šokėjos delnuose degančių žvakių liepsnai sušoka sakralinį šokį. Netrukus šv. Brunono bažnyčios Brolis Tomas pašventina Advento vainikėlį su keturioms žvakėm ir uždega pirmosios Advento savaitės žvakę, kartu palinkėjęs visiems dvasinės šilimos, meilės, sutarimo, Dievo palaimos.

Iš tiesų, juk dar iki krikščionybės mūsų protėviams ugnis, liepsna buvo gerbiama net garbinama kaip gėrio – šilumos, šviesos ir kitokių gerybių, o kartu ir savisaugos nuo netikėtumų šalimis. Degantys laužai turėjo padėti susigrąžinti Saulę trumpiausiąją metų dieną. Krikščionys po Adventinio susikaupimo (susitelkimo) laukia ir dvasinio pasaulio Saulės – gėrio ir išganymo mesijo Kristaus atėjimo.

Šventės prasmę ir jos nešamą dvasinę šilumą paliudijo programoje dalyvaujančios poetės Gerda Jankevičiūtė ir Nijolė Puzanauskienė savo dvasingais eilėraščių posmais. O J. Kačinsko muzikos mokyklos Styginių instrumentų orkestras (vadovė Genovaitė Stonytė) pažėrė glėbį sakralinės bei klasikinės muzikos kūrinių. Malonu konstatuoti, kad mokyklos pedagogai (-ės) į vaikų ir paauglių širdeles įlieja meilę ir pagarbą dvasiniai pakiliems kūriniams. Tai dar kartą patvirtino ir šventėje dalyvavęs tos pačios mokyklos moksleivis Arnas Toliušis fortepijonu atlikęs J.S. Bacho „Fuga“. Paklausius galima teigti, kad atlikėjo talentas Jį neš į gražią ateitį.

Maloniai žiūrovus nustebino Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrijos „Klaipėdos viltis“ (direktorė Janina Tulabienė) kolektyvo „Drugelis“ (režisierė Laura Šakurtytė-Žilinskienė) suvaidintas spektakliukas „Vaivorykštė“. Jame dominuoja gyvenimo spalvų simbolika. Spalvos spektaklyje atstovauja gerosios dvasios su sparnelių požymiais ir blogosios. Kova vyksta dėl jaunos mergaitės širdyje susikaupusio blogio požymių – tingumo, pykčio, egoizmo ir pan. Meilė ir pasiaukojimas – tikrasis gyvenimo džiaugsmas ir tai patvirtina rūpestingos grupės pasirengimas: ir vaidinta, ir šalta, ir deklamuota, ir pasipuošta specifine išradinga apranga.

O Klaipėdos miesto bendrijos „Artritas“ vokalinio ansamblio „Pušelė“ (vadovė Sigutė Lomsargirnė) užliūliavo publiką savo darniu skambesiu bei patraukliomis populiariomis romaninio pobūdžio dainomis.

Pagrindinės šventės organizatorės „Klaipėdos Zundos“ kolektyvas, neužgoždamos kitų atlikėjų sušoko dar kelis ES šokius. Įmantri šokių ir figūrų įvairovė bei grakštūs šokėjų judesiai labai derėjo kuriant salėje pakilią nuotaiką. Nors šokėjos jau pagyvenusios moterys, bet atrodo niekada nepavargstančios , neprarandančios entuziazmo, kaip ir jų kūrybingoji organizatorė Irena Toliušienė. Turbūt ir šokių mokytojui Valdui Marcinkui nėra labai sudėtinga dirbti su jomis. Ir artėjančių švenčių proga belieka palinkėti sveikatos, negęstančio entuziazmo ir viso ko – geriausio.

O ir artėjanti programos pabaiga jau skelbė atjojant Saulę – Šv. Kalėdas. Linksmai ir nuotaikingai suskambo J. Kačinsko muzikos mokyklos Styginių instrumentų orkestro smuikai, violončelės, skambučiai.

O dar šilumos ir draugystės pojūti sustiprino scenoje pasirodę svečių grupės atstovai. Tai Gargždų „Trečiojo amžiaus“ universiteto bei Gargždų miesto pagyvenusių žmonių klubo „Užuovėja“ (vadovė Angelė Minevičienė) nariai atvykę pasveikinti savo kaimynų, ištarta daug šiltų padėkos ir pagyrimo žodžių.

Žodžiai dar labiau buvo sureikšminti, kai organizatorėms buvo įteikti lietuviškos juodos duonos kepalėliai. Žinoma, klaipėdietės atitinkamai atseikėjo kaimynams, o duoną pažadėjo pasidalinti su savais kaip visuotinę dvasios šilumą, nuolatinę santarvę.

Iš savo vietų publika pakilo dvasiškai pakylėta, aišku dėkinga šventės organizatorėms. Išsiskirstėme suvokdami, kad išgyvenę prasidėjusį susikaupimo, apmastymo bei apsivalymo laikotarpį linksmi sulauksime Išganymo Saulės – Šv. Kalėdų. Laimingi užbaigsime šį laukimą prisiminę poetės Gerdos žodžiais :

                   Atrodo dega pamiškės ir laukai.

                   Giesmių aidai po kupolu vilnija,

                   Ir angelas palinko atsiklaupęs...

                   Šventa ranka palaimino žmoniją

                                         Gyvenimui.