Klaipėdos architektai stažavosi Europoje

Kryptys – Italija, Danija, Norvegija

Į baigiamąją projekto diskusiją Architektų klube susirinko dalis iš 16-os tarptautinio "Leonardo Da Vinčio" mokymosi visą gyvenimą programos dalyvių. Įspūdžiai ir pamokos, parsivežtos iš Lietuvos atstovus priėmusių šalių – Italijos, Norvegijos bei Danijos – skirtingos, tačiau bendra nuomonė – galimybė dirbti kitų šalių architektų biuruose buvo vertinga patirtis, net jeigu ir būta nusivylimų priėmusiomis įstaigomis, ar nepasitvirtino išankstiniai lūkesčiai apie projektus, prie kurių jiems teko prisidėti. Bet kokiu atveju asmeninė ar kolektyvinė patirtis kitapus Lietuvos valstybinių sienų padeda objektyviau įvertinti savos šalies architektūros rinkoje vykstančius procesus. Didelis projekto pranašumas - jo dalyvių neslėgė finansiniai rūpesčiai: kelionės, pragyvenimo bei stažuotojų darbo apmokėjimo išlaidos darbdaviams buvo kompensuotos.

Vienas iš šio projekto iniciatorių, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Vaidotas Dapkevičius, pats 3 mėnesius stažavęsis Venecijos (Italija) "Sergio Pascolo Architects" biure, sako, jog pirmasis įgyvendintas tarptautinis projektas, pirmiausia, buvo gera patirtis organizacijai. Surengti stažuotes Danijoje, Norvegijoje ir Italijoje net 16-ai žmonių, surasti juos priimsiančias architektų bendroves buvo sudėtingas uždavinys, tačiau ne mažesnė problema buvo Lietuvoje surinkti tokį skaičių architektų-profesionalų, gebančių bendrauti užsienio kalba, galinčių ir norinčių atidėti savo darbus čia bei išvykti svetur. Atranka stažuotėms vyko net dviem etapais.

Stažuočių trukmė skirtinga – nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių. Jau sugrįžę dalyviai beveik vienbalsiai sutiko, jog 2-3 savaitės – per trumpas laikas įsigilinti į priimančių šalių architektūros įmonių veiklos sąlygas, projektavimo specifiką, juolab visavertiškai įsilieti į kūrybinį procesą. Ilgesniam stažuočių laikui išvykę architektai turėjo daugiau galimybių produktyviai dirbti, o laisvu laiku – pakeliauti, pamatyti ir taip pažinti esamą architektūrinę aplinką, pavyzdžiui, nuodugniai ištyrinėti garsiosios Venecijos architektūros bienalės ekspoziciją.

Itališkos patirtys

LAS Klaipėdos apskrities organizacijai pavyko surengti tik vieną stažuotę Danijoje, 6 programos dalyviai vyko į Norvegiją, 9 – į Italiją. Darbas pastarojoje šalyje, nors ir laikomoje architektūros citadele, ne visiems paliko pačius geriausius įspūdžius. Apibendrindamas savo stažuotės viename iš Romos biurų įspūdžius architektas Linas Pasiaura juokavo ten pamatęs, kokia neturėtų būti jo darbo vieta... Vilnietį, švelniai tariant, nustebino chaotiškai knygomis ir brėžiniais užverstas interjeras, vangi tuomet užsakymų stokojusios įmonės veikla. Tačiau būta ir kitokių itališkos praktikos pavyzdžių. Klaipėdietė architektė Jūratė Usanova pasakojo, jog ją priėmusioje Šiaurės Italijos miesto Brešijos architektų studijoje darbo pradžios ir pabaigos laiko buvo paisoma pavyzdingai, o ji su kolegomis intensyviai rengė vienos bažnyčios turimo sklypo ir pastatų pritaikymo visuomenės reikmėms projektą. Biuro aplinka puikiai pritaikyta darbui, jame dirbantys architektai naudojosi naujausiomis kompiuterinėmis programomis. Atliekant pavestas užduotis glaudžiai bendradarbiauta su kolektyvu ir studijos vadovais.

Darnios plėtros architektūros praktikos paieškos

Visiems stažuočių dalyviams kelti 3 tikslai – perimti kolegų patirtis architektūroje taikant darnios plėtros principus bei rengiant projektus teritorijoms ar statiniams prie vandens, kurti įgyvendinant inovatyvias idėjas.

Tvarios arba darnios plėtros architektūros principai šiuo metu itin akcentuojami Lietuvoje. Vienas iš stažuočių dalyvių pajuokavo, jog ši sąvoka egzistavo jį priėmusios bendrovės projektų aiškinamuosiuose raštuose... O praktika parodė, jog tai, koks bus projektuojamo objekto ar teritorijos santykis su aplinka, priklauso ne tik nuo architekto požiūrio, bet ir užsakovo intereso. Norvegijos Svolvaer savivaldybėje per stažuotę dirbęs ir šio miesto pramoninio kvartalo plėtros projektą rengęs architektas Rolandas Rakevičius parsivežė įspūdį, jog norvegus pirmiausia domino žmogaus poreikių užtikrinimas, o ne aplinkosauginiai dalykai. Tuo pat metu kitoje Norvegijos vietovėje – Vega saloje, globojamoje UNESCO, Pasaulio paveldo centro projektą rengusios architektės Kristina Milvidaitė-Striškienė ir Ineta Kojelienė pasakojo turėjusios ieškoti itin subtilių sprendinių, darniai įsiliejančių į unikalų ir kruopščiai saugomą salos kraštovaizdį. Lietuvaičių pasiūlyta centro pastatų prie vandens ir ant vandens idėja buvo gerai įvertinta, tačiau ar bus įgyvendinta, nežinia. Tai priklausys nuo finansinių išteklių.

Vaidotas Dapkevičius, dirbęs architektūros profesoriaus, dėstančio tvarios plėtros architektūros kursą, biure, taip pat sakė, jog šios sąvokos nebuvo kasdienės kalbos dalis, tačiau tuo metu kolektyvo rengta Abu Dabio (Jungtiniai Arabų Emyratai) plėtros vizija rėmėsi Europoje priimtais darnios plėtros principais. Lietuvį stebino, kad dabartinis Abu Dabio miesto plėtros modelis labiau primena plačiai išsidriekusius JAV miestus. Todėl ieškota būdų, kaip dykumų kraštovaizdyje sparčiai augantį miestą suplanuoti kuo racionaliau, neišplečiant jo ribų, maksimaliai išnaudojant visas esamas galimybes sukurti kompaktišką, verslui ir gyvenimui patogią aplinką.

Idėjų frontas - jaunimui

Inovacijoms Vakarų ir Šiaurės šalių šalys – atviros. Anot stažuočių dalyvių, kūrybiškos ir naujos idėjos sveikinamos ir skatinamos. Kompanijos aktyviai dalyvauja pačiuose įvairiausiuose architektūriniuose konkursuose. Tam ne kliūtis valstybių sienos ar kultūriniai skirtumai.

---

Romos universiteto "La Sapienza" profesorės Guendalinos Salimei architektūros ir planavimo imonėje "T-studio" turėjusi galimybę padirbėti klaipėdietė Inga Daukšienė pasakojo, jog viena šios įmonės darbuotoja buvo atsakinga už informacijos apie skirtingose šalyse vykstančius architektūros konkursus paiešką. Stažuotoja praktikos metu netgi buvo gavusi užduotį išversti informaciją apie kaimyninėje Latvijoje paskelbto konkurso sąlygas. Jeigu jos sudomina, kolektyvas koncentruoja pajėgas konkurso pasiūlymui.

Architektas Vitalijus Jankūnas sako, jog tarptautinius konkursus galima vadinti atskiru verslu. Jų skelbiama daug, o norintieji dalyvauti turi sumokėti maždaug 100 eurų dalyvio mokestį. Žinoma, varžomasi dėl piniginio prizo. Kadangi dalyvių netrūksta, o prizinis fondas – simbolinis, konkursai naudingi jas skelbiančioms organizacijoms. Juolab kad per juos surenkama daug ir skirtingų idėjų, kurios nebūtinai įgyvendinamos. Per stažuotę Italijoje Vitalijus Jankūnas su kolege Rūta Kijauskaite rengė pasiūlymą konkursui statyti bohemiškus jaunimo nakvynės namus Barselonoje. Lietuviai kartu su kolegomis pasiūlė modernaus, naujausių ekotechnologijų pastatų komplekso idėją. Jų žiniomis, konkurse buvo apie 500 dalyvių, o laimėjo kompanija iš Rusijos, tačiau užsakovai projekto-laimėtojo neketina realizuoti. Konkursas tiesiog buvęs geras būdas patyrinėti planuojamos vietos perspektyvą bei uždirbti...

Prie projektų teikiamų įvairiems tarptautiniams konkursams teko prisidėti ne vienam "Leonardo Da Vinčio" programos dalyviui. Pasirodo, dauguma Italijos architektų biurų konkursuose išbando jaunimo potencialą – tai studentų ar ką tik studijas baigusių architektų galimybė pasireikšti. Jaunimui leidžiama fantazuoti, teikti kūrybiškas ir drąsias idėjas, o patyrę ir "vardą jau turintys" kolegos į procesą įsijungia jau vėliau, kai reikia konkrečių techninių sprendinių. Beje, stažuočių Italijoje dalyviai pastebėjo, jog šioje šalyje architektūros naujokams išties sunku įsitvirtinti, juolab užsitikrinti normalias pajamas. Tai – menkai apmokama, lengvai į darbą priimama, bet taip pat lengvai ir atleidžiama darbo jėga.

Norvegiškas fenomenas – praktika savivaldybėse

Norvegišku fenomenu projekto iniciatoriai pavadino netikėtai "atrastą" šios šalies architektūrinę praktiką. Tikėjęsi, jog visi stažuotojai bus įdarbinti privačiose bendrovėse, organizatoriai buvo nustebinti sužinoję, jog lietuviai dirbs šios šalies savivaldybėse, jų architektūros ir planavimo departamentuose. Pasirodo, jog dauguma norvegų architektūros kompanijų koncentruojasi sostinėje Osle, o regionuose – tik padaliniai. Šią funkciją užtikrina vietos savivaldos institucijos, rengiančios teritorijų planavimo dokumentus, viešųjų paslaugų objektų projektus. Anot architekto Rolando Rakevičiaus, natūralu, kad kiekvienas šios srities specialistas yra svetingai sutinkamas, nes jis prisidės prie savivaldybės specialistų darbų. Lietuviai džiaugėsi, jog Norvegijoje neturėjo jokių bendravimo nepatogumų - visi sutikti kolegos gerai kalbėjo angliškai, šia kalba jiems buvo pateikiama darbui reikalinga informacija. Tuo pat metu Italijoje dirbę kolegos ne visuose architektų biuruose galėjo susikalbėti su darbuotojais ar darbdaviais, sudėtingiau buvo gauti informacijos anglų kalba. Diskusijos dalyviai tik spėliojo, kaip tokio projekto stažuotojai iš kitų valstybių jaustųsi Lietuvos savivaldybėse, ar čia pavyktų juos integruoti į veiklą...

Pamoka – nebijoti kurti

Profesinės kvalifikacijos skirtumų tarp Lietuvos ir kitų šalių architektų dauguma stažuočių dalyvių neįžvelgė. Projekto dalyviams nekilo didesnių problemų įsiliejant į priimančius kolektyvus, tiesiog reikėjo laiko priprasti prie naujos darbo tvarkos ar naudojamų technologijų.

Pagrindinė pamoka, kurią akcentavo diskusijos dalyviai - neužmiršti kūrybiškumo. "Išvažiavę vėl turėjome galimybę pabūti tikrais, kuriančiais, architektais, turėjome galimybę kūrybiškai dirbti, mūsų nevaržė įstatymų pinklės – įvairūs reikalavimai, reglamentai, normos. Pavyzdžiui, tuo metu, kai su italais diskutavome apie arabiško miesto speficiką, internetu bendravau su kolegomis Lietuvoje. Jie čia rengė peticiją Respublikos valdžiai dėl naujojo Statybos įstatymo... Jaučiausi keistokai",- pasakojo V. Dapkevičius. Jo nuomone, būtent kūryba architektams turi tapti instrumentu, išlaisvinančiu iš netenkinančios lietuviškos realybės. "Nebūtina kurti vien Lietuvoje. Rinka jau išsiplėtusi, kolegos sėkmingai kuria projektus užsienyje. Mūsų amatas suteikia tokias galimybes",- teigė vienas iš tarptautinio profesinių mainų projekto iniciatorių.

Dalia Grikšaitė, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos atstovė spaudai