Kalba neišnyks, jei ją mylėsime, kaip mylėjo mūsų protėviai

Praėjusiame amžiuje, kai vokiečiai buvo okupavę dalį Lietuvos, taip pat atsinešė įvairių svetimybių. Pavyzdžiui, žodis „biški”, labai plačiai vartojamas tarp mūsų lietuvaičių, atkeliavo ne iš kur kitur, bet iš tos pačios Vokietijos. Bet, regis, vokiečiais netapome. Rusai, kurie Lietuvą užėmę buvo kur kas ilgiau nei vokiečiai, paskolino ne vieną dešimtį svetimų žodžių. Bet visos „fortkės” ir „raskladuškės” ilgainiui paliko mūsų gražią kalbą.

Taigi, ir nesurusėjome. Dabar kalbininkai kryžių deda anglų kalbai, kuri neva labai jau užgrobusi, ypač jaunimo kalbą. Tačiau peršasi išvada, kad anglų kalba, kaip ir visos kitos, pasivaikščios po mūsų žemelę ir taikiai išeis. Kas žino, gal po dar penkerių metų anglų kalba nublanks ir jos estafetę perims kinų. Tad tikriausiai čia viskas priklauso tik nuo mūsų pačių.

Jei mylėsime savo kalbą, kaip lietuviai per vokiečių ar rusų okupaciją, tai ir išsaugosime ją.