Kaip tapti globėju?

3law "Miškinis ir partneriai" advokatų profesinės bendrijos teisininkės Vytautės Janušaitytės teigimu, tam, jog pilnamečiui asmeniui būtų nustatyta globa, jis pirmiausia teismo sprendimu turi būti pripažintas neveiksniu.

"Neveiksniu galima pripažinti, kai asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atitinkamą prašymą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Minimu atveju reikėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir informuoti apie sesers atvejį bei išreikšti pageidavimą tapti globėja. Gavusi tokį kreipimąsi ši institucija inicijuotų bylą dėl neveiksnumo nustatymo arba kreiptųsi raštu į apygardos prokuratūrą. Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną", - aiškino V. Janušaitytė.

Ji pažymi, jog teisme svarstant globėjo kandidatūrą atsižvelgiama į asmens moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis (tiesiosios linijos giminaitis iki antrojo laipsnio imtinai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), globėjo pareigas atlieka neatlygintinai.

"Tuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais ar toksinėmis medžiagomis, tokiam asmeniui teismo tvarka gali būti apribotas civilinis veiksnumas. Tokį prašymą irgi turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Pareiškime turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios, kad asmuo piktnaudžiauja minėtomis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba, paskiriamas rūpintojas", - aiškino teisininkė.

Anot jos, tuo atveju, jeigu žmogaus būklė nesukelia pagrindo pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, teisės aktai suteikia dar vieną galimybę - veiksnaus asmens rūpybą.

"Šio instituto tikslas - užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Tai gali būti ir ligos atvejis, arba apkritai pensinio amžiaus sveikatos būklė, kai asmeniui būtina priežiūra ir slauga. Veiksniam fiziniam asmeniui rūpyba gali būti steigiama jo paties prašymu arba globos (rūpybos) institucijos ar prokuroro pareiškimu. Rūpyba steigiama ir rūpintojas skiriamas teismo tvarka. Pareiškimas įsteigti rūpybą ir skirti rūpintoją paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra - pagal asmens buvimo vietą. Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyta, kodėl jam reikalinga rūpyba. Rūpintojui atliekant savo pareigas taikomi bendrieji globėjų veiklos reikalavimai", - teigė V. Janušaitytė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, jog nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios teisės aktų pakeitimai, kuriais bus siaurinamos asmens pripažinimo neveiksniu galimybės.

"Asmens veiksnumas galės būti ribojamas tik tam tikrose srityse atsižvelgiant į individualią asmens situaciją. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turės nurodyti sričių sąrašą, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ir kuriose jo vardu veiks globėjas", - sakė 3law "Miškinis ir partneriai" teisininkė.

Klausimus teisininkams ir kitiems specialistams galite siųsti el. paštu [email protected] arba užduoti tel. (8 46) 411 305.