Kaip palaikyti gerus santykius su anyta?

Mes patys nė nepastebime, kiek daug turime komunikacijos įpročių. Į įžeidimą atsakome įžeidimu, į kritiką – kritika, o nuomonėms išsiskyrus savąją giname „iki pamėlynavimo“. Ir jei ginčai su savo tėvais dažnai baigiasi be skaudesnių pasekmių tolesniems santykiams, tai to nepasakysi apie ginčus ir kivirčus su vyro (žmonos) tėvais. Jau pats pirmas skandalas gali tuos santykius sugadinti visiems laikams – ir „visiems“ tiesiogine, o ne perkeltine prasme.

Jei santykiai su vyro (ar žmonos) tėvais ir buvo geri, kol gyvenote atskirai, tai apsigyvenus po vienu stogu teks juos kurti iš naujo. Aštrių situacijų tikrai iškils: ir sriuba bus per sūri, ir vaikai išlepinti, ir drabužiai nemokšiškai išlyginti... Būkite tam pasirengę ir saugokite nervus. Ir jei norite, kad ilgainiui nusistovėtų geri santykiai – jokiu būdu nesipykite su vyro (žmonos) tėvais.

Jei jau bus kritinė situacija, išsakykite nuoskaudas savo antrajai pusei, bet jokiu būdu ne patiems jo (jos) tėvams. Juk ir liaudyje nelinksmai juokaujama, kad vaikai su tėvais pykstasi ir taikosi, o štai marti (žentas) su savo uošviais pykstasi, bet ar taikosi – čia jau kitas klausimas.

Galiausiai, jei matote, kad skandalas jau neišvengiamas, visada pamėginkite įveikti save ir pasakykite ką nors tokio, kas nuginkluoja, kaip antai: „Aš neleisiu, kad mes dabar susibartume ir taptume priešais.“ Patikėkite, tai veikia!