Kaip LDK tapo baltarusiškuoju renesansu

Pastaruoju metu lietuviams sunku nepastebėti, kad baltarusiai Lietuvos istoriją "perrašinėja" pritaikydami savo poreikiams. Ar verta dėl to jaudintis? Kalbamės su istorike, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausiąja specialiste, lektore Aukse Ūsiene.

BĖDA ne ta, kad baltarusiai LDK istorijoje ieško nacionalinių didvyrių; bėda ta, kad istorija visiškai iškraipoma, nepaliekant joje nieko lietuviško ir taip manipuliuojant baltarusių savimone", - sako istorikė Auksė Ūsienė. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotr.

Juokas pro ašaras

2014 m. Vitebske atidengtas paminklas "Olgierdui". Baltarusiai Naugarduke žada pastatyti ir paminklą "Mindovgui". Derėtų džiaugtis, pavydėti, suklusti, sunerimti?

Suklusti ir sunerimti.

Kodėl?

Baltarusijoje ne pirmus metus vykdomi projektai manipuliuojant istorija. Perrašant ją savo poreikiams.

Turite galvoje pastaruoju metu entuziastingą tautinį atgimimą su LDK akcentu?

"Pastaruoju metu" šis entuziazmas tik tapo labiau matomas. Iš tiesų su "baltarusiškos Lietuvos" akcentu jau užaugo nauja baltarusių karta, kuriai dabar maždaug 25-30 metų. O prasidėjo šis entuziazmas kartu su mūsų Atgimimu. Tik tuomet į pareiškimus apie "tikrąją - baltarusiškąją - Lietuvą" visi žvelgėme su šypsena, o dabar jau matome šį naratyvą išaugus į didelę valstybės politiką.

Taip, man irgi teko internete paskaityti, kad LDK kalbėta baltarusių kalba, Vilnius - baltarusiškas miestas, Algirdas, Mindaugas, Vytautas - baltarusių kunigaikščiai, ir apskritai baltarusiai yra tie tikrieji lietuviai, vadinamieji litvinai, kurie tik nuo 19 amžiaus pradėti vadinti baltarusiais. Bet juk tai juokinga.

Juokas pro ašaras.

Jūs rimtai? Ar taip mano rimti baltarusiai? Maniau, tik interneto folkloristų kūryba...

Taip kalba istorijos mokslų daktarai universitetuose, taip rašoma jų istorijos vadovėliuose, iš kurių mokosi ir po to laiko egzaminus mokiniai. Taip skelbia per televiziją rodomi "dokumentiniai" filmai.

O kokiu pagrindu LDK pasidarė slaviška?

Tas "pagrindas" Baltarusijoje dažnai yra "pasak legendų". Todėl, kad savalaikių istorinių šaltinių nėra, arba jie yra vėlesnių laikų falsifikatai. Ypač kalbant apie mūsų valdovų slaviškumą. Apeliuojama į Riurikaičių dinastiją, kuri valdė Kijevą. Iš jos "kildinamas" Gediminas, o paskui jį ir visi Gediminaičiai.

Riurikas laikomas pirmuoju Rusios kūrėju.

Baltarusių "istorikų" pasakojamoje LDK istorijoje nebėra nieko lietuviško.

Neįtikima.

Mes, lietuviai, esame JŲ valstybės pavadinimo, istorijos ir netgi teritorijos vagys, nes "Vilnius yra baltarusių miestas ir 600 metų buvo Baltarusijos sostinė įvairiuose valstybiniuose dariniuose". Baltarusiškojoje LDK istorijos versijoje netgi nėra Lietuvos sostinių vadinamojo "Bermudų trikampio", ašies, iš kurios kyla mūsų valstybingumas: Kernavės, Trakų ir Vilniaus. Liko Naugardukas kaip pirmoji sostinė, kurią valdė Mindaugas, bei Vilnius, ir abi esą - slaviškos.

Ir Lietuvos istorinių dokumentų raštas, kaip žinome, nelietuviškas.

Taip, raštas - populiarus "argumentas" įrodinėjant LDK "autorystę". Nors iš tiesų pirmųjų Lietuvos valdovų kanceliarinė kalba nebuvo vien tik rusėnų. 13-14 a., valstybingumo aušroje, dokumentai taip pat buvo rašomi ir lotynų, ir vokiečių kalbomis, - priklausomai nuo to, su kokiomis šalimis reikėjo bendrauti.

Bet Jogaila su Vytautu kalbėjo lietuviškai.

Taip, tai užfiksuota kronikose.

Gediminaičiai išplėtė savo valstybės įtaką svetimose teritorijose, ir dabartiniai tų teritorijų gyventojai sako, kad tai šlovinga jų istorija. Gal ir būtų gražu, jei nesisavintų kaip savo nuopelno...

Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidoje akcentuojama, kad LDK gyveno 80 proc. rusakalbių (rusėnų), todėl LDK esą buvusi rusėniška. Remdamasis šiuo "argumentu", įtakingas Rusijos politologas ir filosofas Aleksandras Duginas teigia, jog LDK - tai "Rusj Litovskaja", t. y. "Lietuvos Rusia"... O, pavyzdžiui, Žalgirio mūšį rusai jau vadina "Rusijos karo istorijos įsimintina data".

Taigi akcentai dėliojami atvirkščiai.

Dalis tiesos pajungiama saviems interesams, neigiant arba nutylint, kad LDK buvo lietuvių įkurta imperija. O argumentuojant, kad ji buvo daugiakalbė, sąmoningai "pamirštama", kad visos didžiosios istorinės imperijos buvo daugiatautės ir daugiakalbės. Štai apie Britų imperiją nesakoma, kad ji nebuvo britų, nes jos teritorijoje gyvenę 458 milijonai žmonių tikrai ne visi kalbėjo anglų kalba ir ne visi gyveno Britanijoje. Pagal tokią logiką tuomet tai labiau Indijos imperija.

Kam tai naudinga

Taigi lietuvių valdovai virsta šiandieninių baltarusių "protėviais", "tautos herojais". Ko siekiama?

Kai savų nėra, tenka skolintis. Sovietiniai herojai jau "neveža", reikia ko nors stipresnio, galingesnio. Tačiau bėda ne ta, kad ieškoma šaknų ir herojų LDK istorijoje. Bėda ta, kad LDK istorija visiškai iškraipoma ir taip manipuliuojama baltarusių savimone. Kaip minėjau, iš čia kyla teiginiai, esą dabartiniai lietuviai yra baltarusių istorinės teritorijos vagys ir panašiai.

Ir kam tai naudinga?

Šiuos žaidimus kursto ir palaiko Rusijos propaganda.

Ar taip auginama motyvacija "vaduoti" Vilniaus kraštą, neva priklausiusį Baltarusijai? Čia jau juokas nebeima.

Tokių absurdiškų istorijos perrašinėjimų ir iš jų kylančių revanšistinių nuotaikų juk neuždrausi... Bet Lietuvos diplomatai deda pastangas, kad tarp istorikų vyktų mokslinis dialogas, bendradarbiavimas.

Pasikalbėkime apie baltarusių kilmę. Faktas, kad Gudijos krašto autochtonai - baltai.

Taip, tas tiesa. Ir atkreipkite dėmesį: dezinformacija veikia efektyviau, kai ji paremta dalimi tiesos.

Taigi baltarusių protėviai - baltai. Bet jie suslavėjo.

Neteigčiau, kad vien baltai. Iš tiesų dabartinės Baltarusijos teritorijoje iki 8-9 a. gyveno baltai, bet vėliau čia kėlėsi slavai ir baltus asimiliavo. Taip susiformavo gudai.

Na, gerai. Baltarusiai "antropologiškai", "genetiškai" "broliai" tiek rusams ir ukrainiečiams, tiek dalinai lietuviams ir latviams. Ir kas toliau?

Kokiu keliu baltarusiai eis toliau - nežinia. Tai karinė Rusijos partnerė.

Ar "baltarusiškos LDK" propagandą galima laikyti informacine-idealogine ataka prieš Lietuvą, jos valstybingumą?

Manyčiau, taip. Todėl, kad toks istorijos perrašymas ir trynimas gali išvirsti į teritorines pretenzijas. Ypač esant dabartinėms aplinkybėms.

Kokioms?

Kai Rusijos politikai viešai skelbia, kad Klaipėda turi priklausyti Rusijai, o Vilnius - Baltarusijai. Kai rusų istorikai, Putino ideologai, studentams pasakoja apie LDK tik kaip apie "Rusios istorijos" puslapį. Kai baltarusiai savo žiniasklaidoje bando kelti klausimą, kam priklauso Vilnius. Žvelgiant į perspektyvą, visa tai kelia pavojų Lietuvos valstybingumui.

Pabudome..?

Vadinasi, yra ko jaudintis dėl paistalų apie Mindaugą - baltarusių kilmės kunigaikštį?

Taip, reikia jaudintis. Bet to neužtenka. Pirmiausiai mums patiems reikia domėtis savo istorija. Žinoti ją. Tai nėra vien istorikų reikalas. Bet ir žinoti neužtenka: reikia ją skleisti. Tai, kad istorijos egzaminas nėra privalomas, manau, klaida.

Istorija glaudžiai susijusi su valstybingumu. Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad istorijos žinojimas labiau skatina patriotiškus jausmus ir pasiryžimą ginti savo tėvynę. Todėl istorija ir tapo taikiniu: išmušus šį pagrindą iš po kojų, lengviau pavergti.

Bet įvesti egzaminą nepakanka: reikia kūrybinių išraiškos priemonių. Nepakanka valstybinių švenčių minėjimų. Gal jūs žinote kūrybiškų pavyzdžių?

Jų yra, bet per mažai. Kūrybiškiausios iniciatyvos turbūt vis dėlto kyla "iš apačios", iš savanoriškų projektų. Tarkime, internete galima pamatyti grupės "Šventinis bankuchenas" surepuotą Lietuvos istoriją. Dėl "skonio" buvo ginčijamasi, tačiau efektas - neginčytinas: pusantro milijono peržiūrų. Ir mano 7 metų vaikas, pažiūrėjęs šitą filmuką, susidomėjo, kas tas Mindė ir kas buvo knygnešiai.

Bet filmukus sėkmingai kuria ir baltarusiai.

Taip. Kas matė "History of Belarus in 5 minutes", tas matė Lietuvos istoriją, tik pateiktą kaip baltarusišką. Ir ten, manau, jau ne mėgėjiškas darbas.

Balsas tyruose: o kur mūsų valstybinė politika, kur meninė ideologija? Kodėl iki šiol neturime vaidybinio filmo apie Žalgirį, Vytautą, Krėvą ir visa kita?

Pritariu: reikia filmų, animacinių filmukų, operų ir baletų, reikia kompiuterinių žaidimų - priemonių, priimtinų naujajai kartai.

Liudytojai

ALGIRDAS. Paminklas Vitebske. "Sakalas - tai žinia iš praeities į ateitį. Šis kunigaikštis kažką įdėjo į kiekvieną iš mūsų, kuo galime didžiuotis ir ką galime panaudoti mūsų nacionalinėje savimonėje", - per iškilmingą skulpūtos atidengimo ceremoniją kalbėjo jos autorius Sergejus Bondarenka (Sergej Bondarenko), kuris, beje, laimėjo konkursą ir Mindaugo skulptūrai, stovėsiančiai Naugarduke, kurti.

Baltarusiai Mindaugui statys paminklą, tuo tarpu kai kurie lietuviai jį vadina niekšu. Štai portale Lietuviais.lt rašoma: "Istoriniai faktai bei senovės metraščių komentarai apie Mindaugo asmenybę ir jo valdžios siekimo metodus vienareikšmiškai liudija, kad Lietuvos valstybės simboliu yra paverstas neeilinis išgama ir niekšas."

Kartais žmonės nesusimąsto, kieno žaidimą jie žaidžia. Daugiau čia nėra ką pridurti.

Apie metraštininkus, kurie "vienareikšmiškai liudija".

Taip, verta atkreipti dėmesį, kad metraštininkai buvo ne iš mūsų valdovų aplinkos. Į metraštininkų "vienareikšmiškus liudijimus" reikia žiūrėti kritiškai: jie parašyti rusėnų, vokiečių ar lenkų - dažnai tuomet gana priešiškai nusiteikusių kaimynų.

Be to, nereikia istorinių asmenybių, jų poelgių vertinti iš dabarties vertybinių pozicijų. Praėjo daug šimtmečių, ir šiandienos vertybės smarkiai skiriasi nuo to meto. Ir aplinkybės kitos. Taip, Mindaugas sukūrė valstybę per kraują. Ar kitos Europos valstybės susikūrė kitu būdu?

Istoriją galima visaip interpretuoti, ypač senąją, bet pažiūrėkime, ką turime šiandien. Mes šiandien kalbame ta pačia kalba, kuria tarpusavy kalbėjo Vytautas su Jogaila. Algirdas, Mindaugas... tai mūsų tautoje populiariausi vardai. O baltarusiai kalba slaviškai ir kažkodėl nevadina vaikų savo tariamų "protėvių" vardais.

Taip, mums tai akivaizdus argumentas...

Jūs skaitėte paskaitas apie galimas istorijos falsifikacijos pasekmes valstybingumui. Ar tęsite šį darbą?

Nuo rugsėjo žadame tęsti, lankytis mokyklose, universitetuose ir kitose įstaigose. Atsiliepsime į visus kvietimus.

VERTA ŽINOTI

Ištraukos iš Baltarusijos istorijos egzamino 9 kl. medžiagos. Bilietas Nr. 6. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susidarymo priežastys:

"Tarp istorikų egzistuoja trys LDK susidarymo koncepcijos. Vadinamosios lietuviškos koncepcijos autoriai mano, jog LDK susiformavo iš baltų genčių. Rytų slavų teritorijos įėjo į jos sudėtį, nes buvo užkariautos lietuvių kunigaikščių. Todėl esą LDK reikia laikyti lietuviška valstybe. Pagal vadinamąją baltarusišką koncepciją, LDK atsirado prijungus baltų žemes prie vakarinių rusų žemių ir todėl ši valstybė gali būti laikoma baltarusiška. Trečioji koncepcija ("taikioji") tvirtina, kad susidarymo procese ir iki 15 a. vidurio LDK buvo lietuviška-baltarusiška valstybė, o nuo 15 a. antrosios pusės iki 16 a. tapo baltarusiška-lietuviška valstybe.
LDK susidarymo procesas prasidėjo 13 a. kartu su Naugarduko kunigaikštystės iškilimu.
Pagrindiniai įvykiai, davę pradžią LDK, rutuliojosi teritorijoje, apimančioje šiuolaikinės Baltarusijos šiaurės vakarų žemes (Gardino sritis) ir iš dalies dabartinės Lietuvos rytines žemes. Pirmieji duomenys apie Lietuvą rašytiniuose šaltiniuose datuojami 1009 m., tačiau iš kur atsirado toks pavadinimas ir ką jis reiškia, istorikai nenustatė. Jie neturi vienos nuomonės apie teritoriją, kurią tada užėmė Lietuva.
Metraštis praneša apie Lietuvą Mindaugo, vieno iš vietinių baltų kunigaikščių, kuris dėl tarpusavio kovų buvo priverstas su kariaunos likučiais pasitraukti iš baltų teritorijos į kaimyninį Naugarduką. Čia šis pagonių kunigaikštis priėmė krikščionybę ir padarė šį miestą savo rezidencija. Naugarduke 1253 m. įvyko Mindaugo karūnacija. 1230-1263 m. jis buvo didysis kunigaikštis valstybės, kuriai pradžią davė lietuvių (baltų dalies) ir baltarusių, įskaitant Naugarduką, žemių suvienijimas.