Kada emigruos paskutinis lietuvis?

- Kokie žmonės daugiausia emigruoja? - „Vakaro žinios“ paklausė migracijos eksperto Dainiaus Paukštės.

- Žvelgiant į naujausius tyrimus, kas trečias emigruojantis žmogus iki 35 metų, juk jie mūsų ateitis. Jeigu viskas būna savo rėmuose, emigracija nėra tokia baisi, bet kai rėmai sulaužomi ir išeinama iš visų ribų, atsiranda problemų. Emigracija yra išbandymas ne tik valstybei, bet ir žmogui, kuris nuvažiavęs į užsienį pamato, jog nepriklausomai nuo to, kokį darbą dirba, jis uždirba tiek, kad jam užtenka ir gali dar susitaupyti. Per 5 metus žmogus spėja išmokti kalbą, įsigyti nekilnojamojo turto, tada grįžta į Lietuvą, pasiima visą savo šeimą. Jeigu per 5 metus žmogus nesugrįžo, vadinasi, ir nesugrįš.

Politikai jau kalba apie antros pilietybės suteikimą, o ką tai reiškia? Iš esmės tai nieko nereiškia, tai savo pačių (politikų - red. past.) bejėgiškumo įrodymas. Vadinasi, suteikiame pilietybę ir važiuokite jūs visi iš čia. Visi labai mėgsta kalbėti, kad pas mus visada buvo emigracija, bet tarpukariu - per 20 metų - iš Lietuvos išvažiavo tik 100 tūkst. gyventojų. O dabar per vienus metus emigruoja beveik 100 tūkst. žmonių.

- Esate sakęs, kad iki naujų metų iš Lietuvos nuo 1990 metų emigruos milijonasis gyventojas. Kodėl tokiais skaičiais kalbate tik jūs?

- Todėl, kad politikai į realų gyvenimą nekreipia dėmesio, tai tik parodo, kokiame lygmenyje jie gyvena, jie visai ne šio pasaulio žmonės. Tiek politikai, tiek verslininkai priima sprendimus, kurie kenkia Tautai ir jos išlikimui. Jiems svarbiausias pelnas.

Argi galima esant tokiems emigracijos skaičiams priiminėti tokį Darbo kodeksą?

- Ką turite omenyje?

- Darbo kodeksas dabartinėje situacijoje buvo ankstyvas ir jis duos daugiau žalos nei naudos - tai pirmas dalykas. Kolektyvinės derybos nevyko, nors buvo numatytos ir jos buvo reikalingos, darbdaviai dabar gauna dar didesnes galimybes veikti visiškai nekreipdami dėmesio į kolektyvines derybas. Naujasis kodeksas bus geras atsivežtiniams darbuotojams, bet ne tiems, kurie gyvena čia.

Mūsų verslininkai visada verkia, kad jie negali mokėti Londono atlyginimų žmonėms, tai Londono atlyginimų ir nereikia mokėti, reikalingas lietuviškas atlyginimas, kuris būtų pritaikytas prie dabartinių sąlygų. Gyvename „prie minimalaus atlyginimo“ arba „prie atlyginimo, kuris yra visiškai nerealus“, visiškai neatsižvelgiama į žmogaus išsilavinimą, patirtį, galimybes. Žmogui neapmokama už tai, ką jis gali padaryti ir ką jis daro. Jeigu Londono alga yra 3 tūkst. eurų, tai Lietuvoje ji galėtų būti tūkstantis ar pusantro tūkstančio eurų, - ir to pakaktų, žmonės neišvažiuotų, nes jiems užtektų pragyvenimui iki kito atlyginimo. Normali migracija yra 3 proc., o mes turime 18-19 proc., tai mes jau seniai sergame. Jeigu mūsų algos proporcingai mažesnės nei kitose šalyse, tai ir kainos turi būti proporcingai mažesnės, tai taisyklė, dėl kurios žmonės nebeemigruotų.

Kol nepasikeis valstybės prioritetai, taip ir bus. Einame link to paties Izraelio, kai baisu išeiti iš namų, nes tave gali nušauti, nudurti, nes jau skirtumai pajamų daugiau kaip 9 kartai, ne europėjame, o kaip tik einame iš Europos.