Ką reiškia gyventi laukimu arba kai tavo gyvenimas priklauso nuo kitų valios?

Žmonių, kurių vienintelis šansas išgyventi yra inksto, širdies, plaučių, kasos, kepenų transplantacija, gyvenimas ilgainiui apsiriboja gydymo įstaiga, varginančiomis dializės procedūromis, nuolatiniais negalavimais ir viltimi, kad jų gyvenimas gali pasikeisti. Transplantacijos laukimas neapibrėžtas laike. Vieniems organo persodinimo operacija atliekama 1-3 metų bėgyje, kitiems tenka laukti ir 10 metų, kiti miršta, taip ir nesulaukę savo antro gyvenimo šanso.

Šios savaitės įvykiai, kuomet jauna moteris Brigita G. socialiniame tinkle pasidalino įrašu apie tai, donoro artimiesiems sutikus dėl donorystės, ir prasidėjus donorystės procesui, inksto transplantacijai buvo iškviesti 5 laukiantys pacientai, kuriems buvo atlikti brangiai kainuojantys tyrimai, privačiu lėktuvu iš Šveicarijos buvo atvykusi medikų brigada, kad eksplantuotų donoro kepenis ir jas persodintų jų šalyje tinkančiam pacientui. Viskas pasikeitė, kai praėjus parai laiko, donoro artimieji pakeitė savo sprendimą ir atsisakė donorystei paaukoti artimojo organus, kurie galėjo suteikti viltį keliems sunkiai sergantiems žmonėms.

Žiniasklaidoje dažniausiai parodomos gražios ir laimingos pacientų istorijos, tokiu būdu siekiant parodyti šviesią donorystės pusę ir jos prasmę. Retai kada parodoma šių žmonių sunki ir ligos varginama kasdienybė. Mažai kalbama ir apie tai, ką tenka išgyventi pacientui, kuomet jis iškviečiamas galimai organo transplantacijai. 

„Ši situacija parodo, koks svarbus yra pokalbis šeimoje su artimaisiais. Nors donoras turėjo donoro kortelę, vis tiek klausiama artimųjų sutikimo. Jei artimieji paprieštarauja, donorystės procesas nutrūksta. Svarbi donoro išreikšta valia, taip pat gerbtina ir artimųjų nuomonė. Šioje situacijoje nėra teisių ar neteisių. Kiekvienas elgiasi pagal savo moralinius įsitikinimus. Su didžiausia pagarba dėkojame visiems donorų artimiesiems, kuriems sunkiausiu gyvenimo momentu teko priimti kilniausią sprendimą, vardan kitų gyvybių išgelbėjimo“, –  sako Aušra Degutytė, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ – organizacijos, vienijančios žmones, laukiančius transplantacijos ir gyvenančius su persodintais organais – prezidentė.