Iš kaimų teliks vietovardžiai

Valstybės istorinės atminties komisijos narių registruotame projekte akcentuojama, kad senieji vietovardžiai yra Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė.

„Senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis“, - rašoma dokumente.

Jame taip pat akcentuojama ypatinga gyvenamųjų vietų vardų reikšmė ryšiui su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti.

„Nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir pastebima tolesnė jų nykimo tendencija“, - konstatuoja parlamentarai, todėl ragina išsaugoti vietovardžių atminimą ir paskelbti 2019-uosius Lietuvos vietovardžių metais.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai graži idėja. Tačiau reikia prisiminti, kad valstiečių rinkimų kampanijos vienas iš arkliukų buvo pažadas atgaivinti regionus. Kas iš to, jei vietovardžius išsaugosime, o kaimai ir toliau nyks, nes regioninė politika nevykdoma ir tai yra vienas iš svarbiausių daugelio savivaldybių merų priekaištų valstiečiams (kurie netgi buvo pasišovę provincijoje atstatyti mokyklų, kultūros namų tinklą)? Vyriausybė kone kiekvieną mėnesį kelis kaimus paskelbia panaikintais, nes juose nebeliko nė vieno gyventojo. Ar vien 2019-ųjų paskelbimas Lietuvos vietovardžių metais apsaugos kaimus nuo nykimo? Visi šie klausimai A.Gumuliauskui kažkodėl atrodo juokingi.

„Keisti klausimai. Projekto tikslas yra visai kitoks. Norime, kad Vyriausybė patvirtintų Lietuvos vietovardžių metų programą ir kad tam biudžete būtų numatyti pinigai. Kas toje programoje turėtų būti? Labai norėčiau, kad būtų atgaminamos dingusių vietovardžių geografinės padėtys - gal kad būtų sudaromi žemėlapiai. Jei savivaldybės ar Vyriausybė pajėgs, galima būtų ir stulpelius pagaminti: čia buvo toks kaimas, ten - toks. Norime, kad metai būtų paskelbti iki pavasario sesijos pabaigos ir kad Vyriausybė spėtų skirti pinigų. Su jūsų minima regionine politika tai visiškai nesusiję. Tai yra istorinė atmintis, o ne regioninė politika“, - paaiškino A.Gumuliauskas.

Politikas, paklaustas, ar ne gėda priklausyti valstiečių frakcijai, kuri nieko nedaro, kad būtų išpildytas pažadas atgaivinti regionus, tikino, kad yra daroma.

„Tie pažadai ir lieka. Reikia pažiūrėti į švietimo reformos esmę, sveikatos apsaugos reformos esmę. Visur yra regioninės politikos elementų, tik juos reikia matyti. Kadangi aš labiau susijęs su švietimu ir mokslu, tai galiu pasakyti, kad regioninė politika ten labai atsispindi. Ypatingai dabar, kai bus etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Visai neseniai su švietimo ir mokslo ministre buvau Rokiškio rajone. Tai mes ir aiškinome žmonėms, kaip reforma atsilieps mažoms mokykloms, kokią naudą iš to turės mokiniai bei mokytojai. Tai ir yra regioninė politika“, - tvirtino Seimo narys.