Į parduotuvę be auklės pagalbos nebenubėgsime

Tėvams primins pareigą

Įstatymo pataisų projektas jau išsiųstas institucijoms pirminiam derinimui.

„Siūlomos projekto nuostatos tik primena vieną pagrindinių tėvų pareigų - rūpintis vaiku ir jo saugumu. Projektas teigia, kad ne valstybė, savivaldybė ar kaimynai turi rūpintis vaiko saugumu, bet tėvai. Bet kuriam įstatymui įgyvendinti taikytinas išmintingumo principas, t. y. pirmiausia tėvai turi pasirūpinti, kad vaikui visur būtų saugu. Jeigu tėvai tokio tikrumo neturi - jų pareiga ir yra pasirūpinti vaiko saugumu“, - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja Areta Miškinienė.

Kalbama ne tik apie vaiko priežiūrą iki 7 m., bet ir apie tai, kad vaikų iki 14 m. vienų nebūtų galima palikti vakarais.

„Nepamirškime esminio dalyko - vaiko individualumo ir jo išsivystymo lygio. Vienas vaikas tokio amžiaus yra pakankamai savarankiškas, sąmoningas, sumanus pasirūpinti ne tik savimi, bet ir mažesniu, kitas - priešingai, ir 18 m. sulaukęs yra nepakankamai savarankiškas tinkamai pasirūpinti savimi. Tačiau tai sprendžia patys tėvai, svarbu ne tai, kad prie kiekvieno vaiko sėdėtų auklė, o tai, kad tėvai žino, jog jų nepilnametis vaikas ir vienas likęs namuose elgsis saugiai ir tinkamai“, - teigė A.Miškinienė.

Problemų nekels

Teigiama, jog kasmet Lietuvoje per 2 tūkst. vaikų lieka be tėvų globos. Taip pat kasmet Lietuvoje vaikų mirčių priežastimi yra ir išorinės priežastys, kurias didele dalimi lemia vaikų nepriežiūra ar netinkama jų priežiūra.

„Tėvams, kurie myli savo vaiką, ir be šios nuostatos yra aišku - aš atsakau už savo vaiką, už tai, kur jis yra šiuo metu, kokioje aplinkoje, turi būti žinoma ir aišku, kad jam ten saugu. Tėvams, kurie nesijaudina dėl savo vaiko priežiūros ir saugumo, tai bus rimtas priminimas, kad vaikas dar nėra pilnametis ir jis pats dar negali tinkamai savimi pasirūpinti ar apsiginti, todėl jų pareiga - tą saugumą užtikrinti“, - teigė Vaikų skyriaus vedėja.

Pasigedo valstybės vaidmens

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys, psichologas Andrius Atas tikino, kad rengiant šias įstatymo pataisas tėvams kyla gausybė klausimų.

„Pirmiausia, siekiant užtikrinti vaikų priežiūrą, kaip numatyta tose normose, visiškai nematomas valstybės vaidmuo. Turint omeny Lietuvos šeimų ekonominę situaciją, užtikrinti šių normų laikymąsi šeimai ar vienišiems tėvams būtų labai didelis iššūkis. Žinoma, vaikus reikia prižiūrėti, ir tas noras būtų geras, tačiau reikia turėti omenyje, kad vaikų branda būna labai skirtinga, todėl noras brėžti vienodą ribą visiems, mano manymu, yra truputėlį netinkamas“, - sakė A.Atas.

Pasak jo, įstatymu nenumatoma, kad valstybė teiks kažkokią paramą šeimoms, kompensuos auklių paslaugas ar pan. Vadinasi, numatoma norma tiesiog taps teisiniu buldozeriu, kurio praktinė pasekmė bus tėvų kriminalizavimas, be to, neaiškios ir už įstatymo pažeidimą lauksiančios sankcijos.

Psichologas teigė dar iki galo nesuprantantis, kaip realiai veiks įstatymas. Jis teigė nežinantis, ar vaiko vieno negalima bus palikti tik namie, ar šešiamečiam taip pat bus draudžiama žaisti kieme su draugais.

„Pačiame įstatyme yra daug dalykų, kurie kelia klausimų. Mes matome, kad valstybės vaidmuo dalyvaujant vaiko teisų užtikrinime lieka tik kontroliuojantis. Valdžia eina paprasčiausiu keliu. Pirmiausia normali valstybė turėtų suprasti, kad tokius dalykus reikia užtikrinti teikiant paslaugas šeimoms, juos mokant, investuojant į tėvų švietimą. Gerai, kai vaikai nelieka vieni, bet jei mes apibrėžiam tai įstatymais ir niekaip nepadedam tų įstatymų laikytis, tai nėra labai gerai. Juk dabar svarstome ir darželių trūkumo mieste klausimą, tai anekdotinė situacija. Klausimas įstatymo kūrėjams - kokias išeitis jie siūlo?“ - sakė A.Atas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"