Į gyvenimą braunasi nauji kvaišalai

Nors ko­ne kas­dien gir­di­me pra­ne­ši­mų apie pre­kiau­to­jų kvai­ša­lais su­lai­ky­mą, nar­ko­ma­nų da­ro­mus nu­si­kal­ti­mus, ga­li­me pa­si­guos­ti, kad tau­tie­čiai bent jau šio­je sri­ty­je nė­ra ly­de­riai Se­na­ja­me že­my­ne. Nuo ki­tų Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių pa­gal nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą at­si­lie­ka­me dau­giau nei dviem kar­tais. Ta­čiau net ir ke­lios de­šim­tys gy­vy­bių, ku­rias pa­si­glem­žia kvai­ša­lai, bei tūks­tan­čiai su­lau­žy­tų gy­ve­ni­mų – per­ne­lyg di­de­lė kai­na ma­žai mū­sų tau­tai.

Nuo nar­ko­ti­kų ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo Lie­tu­vo­je 2011-ai­siais mi­rė 55 as­me­nys (2010 me­tais – 53). Kiek žmo­nių į ka­pus nu­va­rė juos už­val­dę kvai­ša­lai per­nai, Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­tas (NTAKD) te­bes­kai­čiuo­ja ir tvir­ti­na sta­tis­ti­ką tu­rė­sian­tis tik mė­ne­sio pa­bai­go­je.

NTAKD už­sa­ky­mu 2012 me­tais at­lik­tais ty­ri­mais, ku­rie nag­ri­nė­jo psi­choak­ty­vių me­džia­gų var­to­ji­mo pa­pli­ti­mą, nu­sta­ty­ta, kad per 12 mė­ne­sių psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas var­to­jo 2,6 pro­c. 18–64 me­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. (Re­kor­das bu­vo pa­siek­tas 2008–aisiais – ta­da var­to­jo 6 pro­c.)

Kaip ga­li­ma bū­tų paaiš­kin­ti to­kius skai­čius ir kas lė­mė var­to­ji­mo su­ma­žė­ji­mą?

NTAKD Stra­te­gi­jos, ste­bė­se­nos ir ana­li­zės sky­riaus ve­dė­jas Er­nes­tas Ja­sai­tis at­sa­kė, kad prie­žas­čių, le­mian­čių nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo po­ky­čius ir pa­pli­ti­mą, yra daug, to­dėl įvar­dy­ti, kas konk­re­čiai lė­mė nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo pa­pli­ti­mo su­ma­žė­ji­mą, neį­ma­no­ma.

„Bend­rai ga­li­ma teig­ti, kad su­ma­žė­ji­mą lė­mė sėk­min­gai įgy­ven­di­na­ma Lie­tu­vo­je nar­ko­ti­kų kont­ro­lės ir nar­ko­ma­ni­jos pre­ven­ci­jos po­li­ti­ka bei di­džio­sios dau­gu­mos Lie­tu­vos pi­lie­čių nei­gia­mas po­žiū­ris ir nuo­sta­tos į nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą kaip ne­to­le­ruo­ti­ną reiš­ki­nį“, – sam­pro­ta­vo E.Ja­sai­tis.

Ta­čiau Jung­ti­nių Tau­tų eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad šie­met Eu­ro­pos nar­ko­ti­kų rin­ko­je kvai­ša­lų ga­li pa­dau­gė­ti. Tai su­si­ję su Af­ga­nis­ta­ne lau­kia­mu re­kor­diš­kai di­de­liu aguo­nų der­liu­mi. Af­ga­nis­ta­nas tra­di­ciš­kai lai­ko­mas di­džiau­siu pa­sau­ly­je ža­lia­vos, iš ku­rio ga­mi­na­mas he­roi­nas, au­gin­to­ju.

Nors tarp­tau­ti­nės pa­jė­gos la­bai sten­gia­si už­kirs­ti ke­lią aguo­nų plan­ta­ci­jų pli­ti­mui ir nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­dai, jos pri­vers­tos pri­pa­žin­ti pra­lai­mė­ji­mą. Daž­na af­ga­nų šei­ma lai­ko­si įsi­ki­bu­si šios kul­tū­ros au­gi­ni­mo vers­lo, nes tai yra be­ne vie­nin­te­lis jos pa­ja­mų šal­ti­nis. Be to, jį ska­ti­na ir šie­met re­kor­diš­kai šok­te­lė­ju­sios aguo­nų kai­nos. Prieš ke­le­rius me­tus džiaug­da­vę­si, kad už ki­log­ra­mą gau­da­vo po 60-80 do­le­rių, šie­met, pro­gno­zuo­ja­ma, au­gin­to­jai su­si­žers tris kar­tus dau­giau. Spė­ja­ma, kad šie­met už ki­log­ra­mą aguo­nų bus mo­ka­ma net po 200 do­le­rių.

Af­ga­nis­ta­nas ir he­roi­nas

Opi­ji­nių aguo­nų au­gi­ni­mas su­da­ro 15 pro­c. Af­ga­nis­ta­no bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. 2012 me­tais ša­lies aguo­nų au­gin­to­jai už­dir­bo 20 mlrd. do­le­rių. Aguo­nų vers­lą ska­ti­na ir kont­ro­liuo­ja ta­li­bai bei kri­mi­na­li­nės struk­tū­ros. 2010 me­tais už ki­log­ra­mą aguo­nų au­gin­to­jui mo­kė­jo 60-85 do­le­rius, šie­met pro­gno­zuo­ja­ma ki­log­ra­mo kai­na – iki 200 do­le­rių. JT duo­me­ni­mis, 2011 me­tais Af­ga­nis­ta­ne aguo­no­mis bu­vo už­sė­ta 131 tūkst. ha, 2012–aisiais – 154 tūkst. ha. Di­džiau­sios aguo­nų plan­ta­ci­jos – pie­ti­nė­se Hel­man­do ir Kan­da­ha­ro pro­vin­ci­jo­se. Iš­ve­dus ka­riuo­me­nę iš Af­ga­nis­ta­no, ti­kė­ti­na, šis vers­las plė­sis.

Kaip tai ga­li at­si­liep­ti Lie­tu­vos nar­ko­ti­kų rin­kai, jų kai­noms? Ar tam kaip nors ruo­šia­si ša­lies kri­mi­na­lis­tai? Šiuos klau­si­mus pa­tei­kė­me Rū­tai JA­ŠINS­KIE­NEI, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro 3-io­sios val­dy­bos vir­ši­nin­kei. Val­dy­ba va­do­vau­ja ir koor­di­nuo­ja po­li­ci­jos pa­da­li­nių, ku­rių už­da­vi­nys yra už­kirs­ti ke­lią nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­dai, ga­my­bai ir pre­ky­bai, veik­lą.

– Ką mums ža­da Af­ga­nis­ta­ne lau­kia­mas re­kor­di­nis opi­ji­nių aguo­nų der­lius?

– Af­ga­nis­ta­ne yra di­džiau­sios opi­ji­nių aguo­nų plan­ta­ci­jos. Ši ša­lis yra ir di­džiau­sia he­roi­no tie­kė­ja. Jo ga­my­ba yra su­kon­cent­ruo­ta ir pa­čia­me Af­ga­nis­ta­ne, ji or­ga­ni­zuo­ta ir ap­lin­ki­nė­se vals­ty­bė­se. Iš ten he­roi­nas kaip kont­ra­ban­da ke­liau­ja per Ru­si­ją, per Bal­ta­ru­si­ją į ki­tas vals­ty­bes.

– Va­di­na­si, ne­ga­li­ma at­mes­ti, kad taip he­roi­nas pa­ten­ka ir į Lie­tu­vą?

– Kad Lie­tu­vo­je su­lai­ko­mas he­roi­nas yra iš Af­ga­nis­ta­no, at­mes­ti ne­ga­li­ma. Apsk­ri­tai he­roi­nas nė­ra pa­ti po­pu­lia­riau­sia var­to­ti skir­ta me­džia­ga. Ka­dan­gi ji daž­niau­siai var­to­ja­ma int­ra­ve­ni­niu bū­du, t.y. švirkš­čian­tis, pir­kė­jai yra va­di­na­mie­ji pa­žen­gę, il­ga­lai­kiai var­to­to­jai. Lie­tu­vo­je yra tam tik­ras he­roi­no var­to­to­jų ra­tas, bet tai nė­ra la­biau­siai var­to­ja­mas nar­ko­ti­kas. To­dėl ir su­lai­ko­mo he­roi­no kie­kiai yra ma­žes­ni.

– Tad ar Af­ga­nis­ta­no aguo­nų der­lius ga­li tu­rė­ti įta­kos he­roi­no kai­nai?

– Iš prin­ci­po Af­ga­nis­ta­ne išau­gi­na­ma aguo­nų ir iš jų pa­ga­mi­na­mas ge­ro­kai di­des­nis he­roi­no kie­kis, ne­gu yra pa­klau­sa. Jo vi­sa­me pa­sau­ly­je yra su­var­to­ja­ma kur kas ma­žiau, ne­gu pa­ga­mi­na­ma. Va­di­na­si, ar­ba he­roi­ną, ar­ba ža­lia­vą af­ga­nai san­dė­liuo­ja, sau­go ir, at­si­žvelg­da­mi į pa­klau­są, siun­čia tos me­džia­gos tiek, kiek rei­kia. Jei­gu vie­nais me­tais bus blo­gas der­lius, tai dar ne­reiš­kia, kad jiems pri­trūks he­roi­no. To­dėl abe­jo­ju, ar bū­tent šių me­tų der­lius tu­rės di­de­lės įta­kos pa­sau­li­nei jo rin­kai. Be to, ten­den­ci­jos ro­do, kad ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se he­roi­no var­to­ji­mas yra sta­bi­li­za­vę­sis ir šiek tiek ma­žė­ja.

– Pap­ras­tai rin­ko­je pre­kių kai­nos pri­klau­so nuo pa­klau­sos ir pa­siū­los. Ar tą pa­tį ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie kvai­ša­lus? Ar jų kai­nos la­bai svy­ruo­ja?

– Jei­gu po sėk­min­gų po­li­ci­jos, mui­ti­nės, pa­sie­nie­čių ope­ra­ci­jų yra išar­do­mi ka­na­lai, iš­skai­do­ma gru­puo­tė ir lai­ki­nai su­trin­ka nar­ko­ti­kų tie­ki­mas, tai ga­li pa­veik­ti kai­ną. Nes nar­ko­ti­ko tie­siog ga­li pri­trūk­ti. Jei­gu di­dė­ja pa­klau­sa, tai ją pa­ten­kin­ti ga­li­ma dviem bū­dais: ar­ba ke­liant kai­ną, ar­ba skie­džiant nar­ko­ti­kus. Mes ana­li­zuo­ja­me nar­ko­ti­kų kai­nas, Lie­tu­vo­je pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus di­de­lių svy­ra­vi­mų nė­ra. Bet ana­li­zuo­da­mi kai­nas pa­ste­bė­jo­me vie­ną da­ly­ką. Kai Vil­niu­je bu­vo iš­skai­dy­tas nu­si­kals­ta­mas su­si­vie­ni­ji­mas, vie­nas iš pa­grin­di­nių he­roi­no tie­kė­jų, kai­na iš prin­ci­po ne­si­kei­tė, bet he­roi­nas bu­vo kur kas pra­stes­nės ko­ky­bės. Bu­vo ma­ty­ti, kad iš išo­rės neį­ve­ža, to­dėl ban­dant pa­ten­kin­ti pa­klau­są jis tie­siog bū­da­vo skie­džia­mas.

– Šven­ta vie­ta tuš­čia ne­bū­na...

– Bū­tent. Lik­vi­da­vo­me vie­ną di­de­lę gru­puo­tę prieš dve­jus me­tus, da­bar – ki­tą. To­kie su­lai­ky­mai kar­to­ja­si. Tai yra gy­vas pro­ce­sas.

– Kiek per­nai su­lai­ky­ta as­me­nų dėl nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­dos, pre­ky­bos?

– 2012 me­tais yra su­lai­ky­ti 1482 as­me­nys, ku­rie įtar­ti pa­da­rę nu­si­kals­ta­mas vei­kas, su­si­ju­sias su nar­ko­ti­kais. Per­nai re­gist­ruo­tos 1437 nu­si­kals­ta­mos vei­kos. Pas­ta­rai­siais me­tais skai­čiai pa­ly­gin­ti sta­bi­lūs. Jie nė­ra smar­kiai be­si­kei­čian­tys, nes ir pa­rei­gū­nų, dir­ban­čių šio­je sri­ty­je, pa­jė­gos ne­di­dė­ja. Tad ele­men­ta­ru, kad re­zul­ta­tai stai­giai ne­ga­li aug­ti.

– Kart­kar­tė­mis iš­girs­ta­me, kad mū­sų ša­ly­je taip pat ga­mi­na­mi kvai­ša­lai.

– Lie­tu­vo­je yra ga­mi­na­mi sin­te­ti­niai nar­ko­ti­kai – am­fe­ta­mi­nas ir me­tam­fe­ta­mi­nas. Ta­čiau apie ga­mi­ni­mą ne­rei­kė­tų kal­bė­ti kaip apie ne­nut­rūks­ta­mą pro­ce­są. Kiek nag­ri­nė­jo­me ši­tą reiš­ki­nį, ga­my­ba vyks­ta ta­da, kai yra už­sa­ky­mų. Tam pro­ce­sui rei­kia tam tik­rų ži­nių, tam tik­ros įran­gos, nors iš tie­sų rei­kia pa­ste­bė­ti, kad Lie­tu­vo­je nu­si­kal­tė­liai su­ge­ba pa­ga­min­ti kvai­ša­lus nau­do­da­mi la­bai pri­mi­ty­vią įran­gą, pri­mi­ty­vius bui­ties įran­kius. Bet, aiš­ku, tam rei­kia pa­si­reng­ti. Pats nar­ko­ti­ko ga­my­bos pro­ce­sas ga­li truk­ti po­rą die­nų, ži­no­ma, pri­klau­so­mai nuo ga­my­bos me­to­do. Sin­te­ti­niai nar­ko­ti­kai ga­be­na­mi ir į Skan­di­na­vi­jos ša­lis, ir į Ry­tus, šiek tiek lie­ka ir vi­daus rin­kai.

– Ko­kias ten­den­ci­jas ste­bi­te, kas nau­jo, ar at­si­ran­da nau­jų ka­na­lų ar­ba nau­jų kvai­ša­lų?

– Kvai­ša­lų ga­be­ni­mo ke­liai kei­čia­si, nes po­li­ci­ja nu­sta­to vie­ną ka­na­lą – blo­giu­kai ieš­ko nau­jo, ge­riau už­mas­kuo­to. Slė­pi­mo bū­dai kei­čia­si – nar­ko­ti­kai sle­pia­mi po le­ga­lio­mis me­džia­go­mis, jie imp­reg­nuo­ja­mi. Šian­dien vi­sa­me pa­sau­ly­je at­si­ran­da nau­jų me­džia­gų. Jos se­niai su­si­nte­tin­tos, bet ne­bu­vo var­to­ja­mos. Da­bar jos pa­sie­kia nar­ko­ti­kų var­to­to­jus. Pa­vyz­džiui, 2012 me­tais Eu­ro­pos Są­jun­go­je bu­vo re­gist­ruo­tos 73 nau­jos, pir­mą kar­tą pa­var­to­tos psi­choak­ty­vios me­džia­gos. Tai ke­lia daug pro­ble­mų tei­sė­sau­gai, nes apie jas trūks­ta in­for­ma­ci­jos, nė­ra ty­ri­mų, kaip tos me­džia­gos vei­kia žmo­gaus or­ga­niz­mą. Tai iš tie­sų pa­vo­jin­gas da­ly­kas, tam bū­ti­na ruoš­tis.