Gerumu reikia dalintis visais metų laikais

Šventės suartina

Pagausėjusios gerumo ir aukojimo akcijos būtent prieš didžiąsias šventes, pasak kunigo Roberto Grigo, yra natūralus šių projektų organizatorių atsakas į žmonių šventinį nusiteikimą. „Kalėdų artėjimas sujautrina sielas. Ir Bažnyčia skatina šiuo laiku parodyti gailestingumą bei atsigręžti į šalia mūsų esančius vargstančius. Tokia žmonių geroji nuostata gerąja prasme įsisunkia į visuomenę, žmonės ima ruošti jaukesnes Kalėdas ne tik išorėje, bet ir savo viduje. Tokiu būdu gal ir yra linkę kiek daugiau nei kitu metų laiku apsižvalgyti aplink save ir padėti vieni kitiems“, - teigia kunigas.

R.Grigas mano, jog didėjančios aukų sumos neturi būti žmonių gerumo išraiška, tačiau galima teigti, jog aukojimas mūsų šalyje tampa gražia tradicija. „Gerumas sunkiai išmatuojamas surenkamomis pinigų sumomis, tačiau tai parodo kažką apie tave, jei sugebi atplėšti dalį lėšų nuo savęs, kurias galėtum išleisti pramogoms. Tai rodo ir tam tikrą besiformuojančią tradiciją, žmonės kažkaip įpranta, kad šventė ne tik gražiai papuošta eglutė ir dovanos vieni kitiems, bet ir tarsi išėjimas už savo pačių artimiausių interesų, rūpestis ir platesniais reikalais“, - džiaugiasi kunigas.

Neproginis gerumas

Jo manymu, didžiosios šventės yra puikus laikas pabūti gailestingesniems, tačiau geranoriškas nusiteikimas artimam neturėtų tapti proginiu įpročiu. Ne tik šventiniu laikotarpiu, bet ir ištisus metus daryti gerus darbus galima jungiantis prie įvairių organizacijų veiklos.

Pasak R.Grigo, gerumas turėtų apimti kasdienį žmogaus gyvenimą ir kasdienius poelgius. Tas gerumas formuojasi tuomet, kai žmogus norą padėti suvokia ne kaip valdžios ar įstaigos reikalavimą, o kaip vidinį poreikį: „Nėra visai ramu, kad tu matai, jog kitam šalta, jis alkanas arba visiškai neturi artimų draugų ir nepatiria meilės. Jei nemėgini to skurdo sumenkinti, tau viduje nėra gera, ir tada žmonės be jokių progų, nebūtinai per Kalėdas, stengiasi vieni kitiems padėti. Tai nėra tik visiškai altruistinis rūpestis kitais, bet savotiškai geriausiai apsirūpini ir savimi pačiu.“

Pliusiukas sau

Tuo tarpu psichologas Kęstutis Mykolas Ridikas mano, jog noras būti geresniam prieš Kalėdas ar Naujuosius metus yra tarsi natūralus skolų atidavimas ar pliusuko prie savo gerų darbų sąrašo padėjimas. „Juk švenčių metu aplink tave visi bando priminti, jog aplink yra žmonės, kurie vargsta, tai priverčia susimąstyti. O geram visuomet būti norisi. Visi mėgstame pasigirti ir pasipuikuoti prieš kitus, o aukojimas tarsi savęs šioks toks pakėlimas ir paglostymas“, - teigia psichologas. Jis sako, jog aukoti prieš šventes paskatina noras ramia sąžine sėsti prie švenčių stalo, kai žmogus, paaukojęs kelis litus, gali ramiai sau pasakyti, jog šį tą gero dėl kitų šiemet tikrai padarė.

K.M.Ridikas pripažįsta, jog būtų sąžininga būti geriems ištisus metus, tačiau kaip šventės netrunka ištisus metus, taip ir žmogaus gerumas dažniausiai tampa tik proginis. Psichologas pastebi, jog keista, tačiau daugiausia gerumo mūsų šalyje parodo tie žmonės, kuriems patiems beveik reikia pagalbos: „Dažniausiai jautrūs esame patys sau, jeigu esame patyrę kažką panašaus, kitą žmogų tokioje situacijoje geriau suprasime. Jeigu pasižiūrėtume, kas aukoja išmaldos prašantiems prie bažnyčios, dažniausiai duoda pensininkės moterėlės po kapeikėlę, kuri ir joms pačioms yra didelis turtas. O tie, kurie galėtų berti su semtuvais, nesisklaido, nes jų visi pinigai neva tik banko sąskaitoje.“

Psichologo teigimu, niekuomet nebus taip, kad visi bus vienodai turtingi, visuomet bus žmonių, kuriems reikės pagalbos, todėl padėti reikėtų. Šiemet jis Lietuvos žmonėms palinkėtų supratimo ir pakantumo šalia esančiam. „Reikėtų ne vien tik suprasti save, bet pamėginti dažniau suprasti ir kitą“, - teigia K.M.Ridikas.

Eglė MĖLINAUSKIENĖ, fondo „Mamų unija“ vadovė:

Kalėdos yra išskirtinis metas žmonių gerumui atsiverti. Ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje yra tokia tradicija, kai per Kalėdas žmonės pagalvoja vieni apie kitus. Pas mus advento laikotarpis yra taip pat prasmingas, kai susimąstome apie šalia esantį ir vargstantį. Nors aš tikrai sakau, kad mūsų vaikai juk serga visus metus ir pagalbos bei paramos jiems reikia ne tik per Kalėdas, bet visada.

Didėjančios kasmetinių akcijų paaukotos sumos, kaip ir aukojančiųjų gretos, didėja ne vien tik dėl to, kad žmonės tampa geresni, turbūt tai daugiau pasitikėjimo reikalas. Žmonės labai aiškiai atsirenka, kam ir dėl ko aukoti. Kai žmogus mato organizacijos skaidrumą ir ataskaitas, tuomet jam nekyla abejonių, kur buvo išleistas jo paaukotas litas. Mes šalyje tikrai neatradome daug turtingesnių žmonių, aukotojas dažniausiai yra paprastas dirbantis žmogus.

Aukojimas pinigais tikrai nėra pagrindinė gerumo išraiška. Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad žmonės gali būti geri įvairiais būdais. Daugelis net neturi pinigėlių, tačiau labai nori prisidėti. Žmogus, skirdamas savo laiką, rankas ar profesines žinias gali labai smarkiai padėti. Jei neturi pinigų, tai galbūt gali skirti minutę laiko pabūti šalia to žmogaus, kuriam to trūksta.

Manau, kad reikėtų kiekvieną dieną pagalvoti apie žmones, kuriems reikalinga pagalba. Net labai išsivysčiusiose šalyse yra žmonių, kuriems reikalinga pagalba ir labdaros organizacijos gyvuoja, kad padėtų šiems žmonėms. Reikia pagalvoti, kad kiekvienas mūsų mažais darbeliais kasdien galėtume kažkaip padėti, kad nereikėtų žmonėms laukti metų pabaigos, kad kažkas apie juos pagalvotų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“