Gerumas - ne tik proginis

Gerumas - ne tik proginis

Kiek kartų raukėte nosį pro šalį praėjus įsisenėjusiais alkoholio ir šlapimo kvapais dvelkiančiam benamiui? Sukote žvilgsnį į šoną, kad netektų sutikti jo žvilgsnio? Buvote įsitikinę, kad padėti neprivalote, nes jis pats kaltas dėl to, kaip gyvena? Kelių Klaipėdos religinių bendruomenių nariai tikina, kad priimti, padėti, dalintis tuo, ką turime, ir rūpintis šiais atstumtais žmonėmis yra kasdienė kiekvieno tikinčio žmogaus pareiga.

Jau daugiau nei dvejus metus kiekvieną penktadienį trijų Klaipėdos religinių bendruomenių atstovai, kartu su geranoriškai bendradarbiaujančių kavinių, barų bei restoranų atstovais Klaipėdos miesto nakvynės namų gyventojams parūpina karšto maisto, su jais bendrauja ir skatina atsisakyti gyvenimo gatvėje. Klaipėdos miesto Evangelijos bažnyčios, Klaipėdos miesto bažnyčios ir krikščionių centro "Gyvenimas ir ramybė" bendruomenių nariai sako atliekantys tikinčiųjų pareigą tarnauti nuskriaustiems ir atstumtiesiems.

"Tai - mūsų rūpestis"

Klaipėdiečių sutuoktinių pora, priklausanti minėtoms bendruomenėms, tikino nenorinti viešinti pavardžių ar fotografuotis - kas savaitę benamius lankantys sutuoktiniai sakė atliekantys gailestingumo tarnystę.

"Mes esame sotūs, turime namus, o yra žmonių, kurie - be pastogės, maisto ieško konteneriuose. Tai nėra tik apsileidimo klausimas. Sako, kad jie patys kalti, kad taip gyvena, tegu dabar patys ir kapstosi, bet tai yra visos visuomenės, ypač - tikinčiųjų, rūpestis ir pareiga padėti atstumtiems žmonėms", - "Vakarų ekspresui" sakė moteris.

Ji pasakojo, kad vyras negalėdavo praeiti pro šalį matydamas, kad žmonės stovi prie konteinerių.

"Tai - ne pilietiškumas, o giliai širdyje esantis pareigos jausmas. Kad mūsų mieste būtų saugu ir gera, turime rūpintis visi, o visuomenė, besirūpindama tokiais žmonėmis, kartu užtikrina ir saugumą gatvėse. Manyčiau, kad yra įvairių institucijų, kurių darbas yra tai daryti, bet jos yra nepajėgios susitvarkyti, čia yra ir visuomenės rūpestis, - nuomonę dėstė klaipėdietė. - Dauguma žmonių praeina žvelgdami į benamius iš viršaus, bet kiekvienas žmogus - visa gyvenimo istorija. Tai, kad jie yra gatvėje, lėmė dvasinė liga. Dauguma jų yra priklausomi ir nuo alkoholio, ir nuo narkotikų, jų artimieji, draugai - nusisukę, reikia su jais kalbėtis, skatinti susitvarkyti savo gyvenimą."

Klaipėdiečių pora pasakojo, kad per dvejus metus kalbantis su gatvės gyvenimą pasirinkusiais žmonėmis, už juos meldžiantis, stengiantis juos supažindinti su tikėjimu, pavyko nemažai pasiekti. Į reabilitacijos centrus išvyko ir savo gyvenimus įstengė pakeisti beveik dešimtis uostamiesčio gatvėmis klajojusių žmonių.

"Matome, kad jie keičiasi. Tai yra ilgas procesas, nes tai, ką jie savyje laiko negatyvaus, susikaupė per daugelį metų - po truputį pradėjo gerti, atsiskyrė nuo šeimos, neteko būsto. Esantiems tokioje padėtyje sunku iš jos išeiti. Bet kai jie pajaučia, kas yra šeima, namai, bendras stalas, kažkas tuomet keičiasi, jie ima galvoti, kad gal jau pavargo nuo gatvės gyvenimo, gal jau laikas keistis. Ne visiems pavyksta, bet yra tokių gražių pavyzdžių. Jauni gražūs vyrai, atsisakę narkotikų, alkoholio, su Dievo pagalba paliko tokį gyvenimą, sukūrė šeimas, augina vaikus, tapo visaverčiais visuomenės nariais, - džiaugėsi visuomenei tarnaujantys kuklūs klaipėdiečiai.

- Meldžiamės už juos, pats žmogus savaime pasikeisti negali, reikalinga jėga. Kalbame ne apie antgamtišką jėgą, kalbame apie jėgą, kuri keičia iš pagrindų. Kai Dievas prisiliečia, žmogus pasirinkimo neturi, jis supranta savo amoralumą, suvokia, kad toks gyvenimo būdas yra netinkamas, tada ir pradeda iš tos duobės kilti."

Pavyzdys užkrečia

Pasak geradarių, tai, ką jie daro, yra ilgas procesas, kurio rezultatų reikia palaukti. Tačiau žmonės įsitikinę, kad geri pavyzdžiai, kaip ir blogi, yra užkrečiantys.

"Tai yra auka - skiriame savo laiką, pinigus, bet kai žinome, kad prisidedame prie pasikeitusio žmogaus gyvenimo, mums tai teikia džiaugsmą. Duodami mes daug gauname", - šypsojosi pokalbininkai, pabrėžę, kad uostamiesčio religinių bendruomenių nariai prisideda kuo gali - pinigais, daiktais, transportu.

Prie daromų gerų darbų mielai prisidėjo ir verslininkai - dvejus metus kiekvieną savaitę košę benamiams virė armėnų baras "Nairi", rėmė restoranas "Juodasis vilkas", o visus 2015-uosius paramą maistu tieks "Friedricho pasažas".

"Prieš Velykas gavome kvietimą prisidėti prie pagalbos nakvynės namų gyventojams. Mielai sutikome, nes tokių žmonių yra daug ir jiems reikia padėti. Esame maisto gaminimo įstaiga, tad mums prisidėti ir pasidalinti tikrai negaila ir nesudėtinga", - sakė "Friedricho pasažo" rinkodaros vadovė Laura Ūselytė.

Pasak jos, kartą per mėnesį ruošiamasi virti košę, bet tikėtina, kad benamiai sulauks ir kitokio naminio maisto. Pokalbininkė neatmetė galimybės, kad tokią paramą tęs ir šiems metams pasibaigus.

Klaipėdos miesto nakvynės namų darbuotoja Adelė džiaugėsi miestiečių iniciatyva paremti benamius karštu maistu, tačiau sakė, kad tiek nuolatiniams, tiek laikiniems gyventojams labai trūksta asmens higienos priemonių, sauskelnių suaugusiems, mielai priimami ir drabužiai.

Šiuo metu Klaipėdos nakvynės namuose Šilutės pl. nuolatos gyvena 19 moterų ir 23 vyrai, laikinų, užsukančių nusiprausti, pernakvoti, vėsesniu oru kas vakarą skaičiuojama apie 40, žiemą - 60.

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder