Festivalis neįgaliesiems "Nepalikim su negalia vienų“ Šventojoje

Pirmiausiai festivalio dalyviai susirinko Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčioje ir po Šv. Mišių išsirikiavo eitynėms. Tautiniais drabužiais apsirengę, pasipuošę kita savo ansamblių atributika dalyviai ėjo Šventosios miestelio gatvėmis iki sveikatos centro taip sukviesdami kurorto poilsiautojus, svečius ir vietos gyventojus tapti šio festivalio žiūrovais.

Renginio vietoje dalyvių jau laukė būrys anksčiau kviestų žiūrovų, kurių tarpe pagrinde sveikatos centro pacientai. Šį kartą festivalį atidarė Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas, Palangos savivaldybės Tarybos narys Nerijus Stasiulis.

VšĮ „Elijos vėjarožė“ direktorė Rita Matulevičienė apgailestavo, kad festivalio įkūrėjas, idėjų „generatorius“ ir vienas iš pagrindinių organizatorių, Lietuvos parkinsono ligos draugijos Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Stanislovas Vaitkevičius dėl rimtų sveikatos sutrikimų negalėjo dalyvauti. Nes būtent jis yra šio festivalio Saulė, kuri traukia visus prie savęs. Tačiau R.Matulevičienė nenuleido rankų ir kartu su savo bendraminčiais ir padėjėjais nutarė, kad festivalis vis vien bus, negalima leisti užgesti šiai Stanislovo Vaitkevičiaus įžiebtai šviesai. Ir tai visiems atvykusiems į V festivalį garsiai pakartojo jo vedančioji, Palangos kultūros centro Moterų vokalinio ansamblio „Guboja“ narė Valdonė Juozapavičienė, ir, žinoma, sulaukė visų dalyvių pritarimo garsiais aplodismentais.

Kitaip ir negalėjo būti, nes pagrindinis šio festivalio tikslas – suvienyti Lietuvos ir užsienio, jaunus ir vyresnio amžiaus, sveikus ir negalią turinčius muzikuojančius, šokančius, kūrybiškus žmones. Juk muzikos ir šokių reikia visiems. Šie tikslai jau anksčiau suformuluoti VšĮ „Elijos vėjarožė“ direktorės R.Matulevičienės.

Nors festivalis šį kartą vyko tik vieną dieną ir kolektyvų buvo mažiau, tačiau susirinko tikrieji ir ištikimiausi Stanislovo Vaitkevičiaus draugai iš Šventosios, Palangos, Klaipėdos, Kelmės, Marijampolės, Vilniaus ir Rygos.

Vaikų šokių kolektyvas „Akvarelė“ iš kaimyninės Latvijos praskaidrino buvusį ne visai vasarišką orą, savo sceninių drabužių ir šokių stilių įvairove, temperamentu. Ko gero būtent jie „užvedė“ tą aukštą ir energingą viso festivalio tempą. Visi dalyviai nusipelnė aukšto įvertinimo. Tiesa, kadangi kolektyvų buvo mažiau, tai jie turėjo galimybę atlikti daugiau šokių ar sudainuoti daugiau dainų. Ir jie tuo puikiausiai pasinaudojo - daugiau atskleidė savo kūrybinį potencialą.

Dar vienas įdomus festivalio akcentas buvo tai, kad pirmą kartą šoko neįgalioji vežimėlyje iš Klaipėdos. Tad V Tarptautinis dainų, šokių ir muzikos festivalis „Nepalikim su negalia vienų“ galima teigti transformuojasi į naują formatą ir įgauna naujų ypatumų, padedančių neįgaliesiems integruotis į mūsų visuomenę.

Na ir dar reikia ypatingai pažymėti „afterpaty“. Festivalio organizatoriai ji gerai suplanavo, bet niekas nesitikėjo tokio šilto, linksmo neformalaus pobūvio, kur šokėjai dainavo, o dainininkai šoko, patirtas laisvo nevaržomo bendravimo džiaugsmas atrodė didesnis, nei šalia ošianti Baltijos jūra. Tiesiog neįmanoma perduoti tos laimės atmosferos žodžiais, tik galima spėti, kad tiems, kas dalyvavo šiame V festivalyje, jis atsiminimuose kol kas liks pačiu geriausiu.