Europa įsileido Trojos arklį

Jūreivio, menininko, Sąjūdžio dalyvio, Kalvystės muziejaus įkūrėjo ir puoselėtojo D.Varkalio pajūryje pristatinėti nereikia. Ne tik klaipėdiečiai puikiai pažįsta aktyvų, savo nuomonę turintį ir nebijantį viešai ją išsakyti visuomenininką. Seni jūrų vilkai iki šiol pasakoja, kad jo restauruotų laivų mechanizmai veikė tiksliai it šveicariški laikrodžiai. Todėl nenuostabu, jog D.Varkalis negali pro pirštus žiūrėti, kas darosi jo taip mylimoje Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje, kurią krečia neregėta pabėgėlių krizė.

- Šiuo metu pabėgėliai yra tapę kone didžiausiu Europos Sąjungos galvos skausmu. Kuo europiečiams gresia jų nesulaikomas srautas? - paklausėme Dionyzo VARKALIO.

- Keista, kad niekas iki šiol garsiai neįvardijo tikrosios pabėgėlių krizės priežasties. O ji labai konkreti - sugriauti ES. Tai hibridinis karas. Islamas Europą užkariauja be šūvio. Pabėgėliai tai sėkmingai daro. Jie ją jau skaldo. Ar gali būti didesnis absurdas nei visam pasauliui atvira Šengeno erdvė. Jei ES nori išlikti, privalo saugoti savo išorines sienas. Ir ne bet kaip, o labai griežtai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepagalvojusi pasakė: atvykite visi, visus priimsime ir dar duosime pinigų. Bet juk pasaulyje per 3,5 milijardo žmonių gyvena varganai arba žemiau skurdo ribos. Negi Europa visus planetos vargdienius sutalpins ir išlaikys?

Pabėgėliai netrukus taps pačiu galingiausiu ginklu siekiant okupuoti kitą šalį. Nereikės jokio karo, užteks atverti sieną ir pasiųsti masę žmonių. Juk į beginklius žmones, vaikus ir moteris niekas nešaudys. Kas bus, jei daugiau nei milijardą gyventojų turinti Kinija ims ir nukreips kur nors kelis šimtus milijonų?

Mane stebina, kad gerai apsirengę, modernių telefonų iš rankų nepaleidžiantys jauni vyrai bėga iš savo šalies, palikę likimo valiai namus ir artimuosius. Aš pats esu karo vaikas, todėl puikiai suprantu ir užjaučiu nuo jo bėgančius žmones. Tačiau net pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais man niekada net minties nekilo palikti Tėvynę. Nors kai buvau jūreivis, turėjau tokią galimybę. Visada maniau, jog jei prireiks, kovosiu už Lietuvą iki mirties.

Didžioji dalis šiandien į Europą plūstančių pabėgėlių yra paprasčiausi ekonominiai bėgliai, ieškantys geresnio gyvenimo. Karas ir neramumai jų šalyse kada nors baigsis, tad tegu jie patys prisideda prie to, kad tai įvyktų kuo greičiau ir tegu kuria namus savo Tėvynėje. Reikia ieškoti būdų, kaip sustabdyti tą karą, kad jie nebėgtų iš savo Tėvynės.

- Europa vis dar daugiau ar mažiau yra krikščioniška, o tikro krikščionio pareiga yra padėti vargstančiam ar ištiktam nelaimės bei bėdos žmogui.

- Be jokių abejonių, turime padėti pabėgėliams. Rinkime pinigus, labdarą. Tačiau kam įsileisti į namus žmones, kurie mūsų paprasčiausiai net negerbia? Kodėl mes jiems pataikaujame? Kaip tai gali būti, kad svečiai ima varžyti mūsų pačių prigimtį ir kelia problemas šeimininkams? Ar buvo galima pamanyti, jog ateis laikai, kai prakartėlę padaręs europietis ims viešai dvejoti, ar ją gali pastatyti savo namuose, nes ji, matote, gali įžeisti musulmonus. Jei jau ir kalėdinių eglučių dėl to nepuošiame, tai gal imkime ir bažnyčias griauti? ES atstovybė Lietuvoje jau išleido knygelę vaikams, kurioje tam tikrą šalį simbolizuojantys religiniai pastatai vaizduojami be ant jų esančių kryžių.

Juk patys arabai atvirai apie žydų valstybę sako, jog jos vieta jūroje. Senas krikščioniškas šaknis turinčiame Jemene dėl persekiojimų jau beveik nebeliko katalikų. Tai kur jų tolerancija ir pagarba kitiems? Prancūzija ruošiasi uždaryti net apie 160 mečečių, kurias patikrinus po Paryžiuje įvykdytų teroristinių išpuolių rasti įspūdingi kiekiai ginklų. Kam jie reikalingi? Maldoms?

- Ne tik didžiųjų Europos valstybių vadovai tikina, kad pabėgėliai bus integruoti į visuomenę.

- Neapsigaukime, niekur jie nesiintegruos. Ar tai pavyko padaryti turtingai Vokietijai, Švedijai? Pats buvau Briuselyje ir savo akimis vienoje gatvės pusėje mačiau ES centrą, o kitoje - terorizmo centrą. Sakau, eikime pasižvalgysime. Atsakė, kad baigčiau juokauti, nes į tuos rajonus net dieną nerekomenduojama eiti.

Kas iš tiesų darosi pabėgėlius priėmusiose šalyse, nuo visuomenės slepiama, kaip ir jų vykdomi nusikaltimai. Pabėgėliai yra žmonės, kurie nepripažįsta ir nepripažins mūsų tvarkos, mūsų kultūros. Jie reikalauja tik savo. Vilniuje gyvena tik keliolika čigonų, ir tai su jais niekaip negali susitvarkyti. Pirmiau tegu integruoja „kolorado“ juostelėmis pasipuošusius mūsų politikus, o paskui kalba apie pabėgėlius.

Europiečių šeimose dažniausiai gimsta po vieną ar du vaikus, o musulmoniškose jų auga neretai ir po aštuonis. Nesunku paskaičiuoti, kiek reikės laukti, kol kitatikiai tradiciškai krikščioniškose Vakarų šalyse sudarys daugumą. Tada turėsime užleisti namus, pamiršti savo kultūrą ir pereiti į islamą.

Kam reikėjo kovoti dėl nepriklausomybės, jei šiandien savanoriškai atiduodame savo teritoriją, savo kultūrą ir savo istoriją islamui? Tai sakau ne aš, tai sako daugybė mokslininkų - arabiškų šalių gyventojai nesiintegruoja į vakarietiškas visuomenes. Tai yra uždaros bendruomenės, kurios susiburia miestų rajonuose ir gyvena pagal savo taisykles, paklūsta savo vadams. Religiniai įsitikinimai jiems reiškia viską. O kur dar jų požiūris į kitus žmones, ypač moteris.

- Bet Lietuvos valdžios atstovai vyksta net prie Viduržemio jūros ir tiesiog įtikinėja pabėgėlius atvykti į mūsų šalį.

- Suokdami pabėgėliams apie Lietuvą kaip apie rojų žemėje, jie visiškai pamiršta savo piliečius. Didžiausia problema, jog valdžia jais nesirūpina ir nedaro nieko, kad žmogus galėtų Lietuvoje normaliai gyventi ir iš jos nebėgtų. Pardavė vargstanti moterėlė kelis išplautus senus vaiko rūbelius už kelis eurus, kad galėtų jam maisto nupirkti, tai ėmė ir atėmė iš jos pašalpą. Ar įmanoma labiau pasityčioti?

Kodėl niekas taip neagituoja grįžti į Tėvynę iš jos išvykusių lietuvių? Kviečia kitos kultūros ir tikėjimo žmones, su mumis neturinčius nieko bendra. Kodėl nepadedama jaunimui, kad jis liktų gyventi šalyje? Sudarykime jam sąlygas bent išgyventi namuose, ir jis niekur neišvažiuos. Saviems nieko, svečiams - viskas. Pirmiausia susitvarkykime pas save. Juk jei žmogų kvieti į svečius, jis ateina arba ne. Absurdas, kad mes pabėgėlius turime įkalbinėti pas mus atvykti, o po to turėsime įkalbinėti likti ir nepabėgti. Juk jų tikslas - ne Lietuva, o Vokietija ir Švedija. Ne mes juos pakvietėme, o didžiosios valstybės, kurios dabar šią naštą nori primesti mums.

- Tačiau ne visos valstybės, kaip Lietuva, lengvai pasiduoda ES direktyvų diktatui.

- Lenkai, čekai, slovėnai, vengrai priešinasi. Gal čia mūsų prigimtinis keliaklupsčiavimas. Klūpėjome prieš Maskvą, dabar - prieš Briuselį. ES kūrėme kaip ekonominę bei politinę bendriją. O jausmas toks, jog siekiama sunaikinti tautines valstybes ir sukurti naują imperiją. Užtenka, vienoje jau buvome.

- O kodėl ES valdžiai turi rūpėti kažkokie lietuviai, jei net Lietuvos valdžiai jie nerūpi?

- Aš apskritai nesuprantu mūsų valdžios. Užuot saugojusi lietuvių kalbą ir kultūrą, valstybės sienas, ji tik priešina žmones, nesitaria su jais visais svarbiais tautai klausimais. Pastarosios valia turėtų būti vykdoma, tačiau ja, net ir išsakyta referendumu, visaip spekuliuojama. Valdžia privalo suprasti tautos lūkesčius ir padėti jai išgyventi, o ne tyčiotis. Užmirštama, kad valstybė yra tauta. O valdžia turi jai tarnauti, ne būti jos šeimininke. Mes pamiršome savo protėvių kančias, kaip jie kūrė Lietuvą per kraujus, Sibirą, už laisvę kovojusius mūsų partizanus. Iš vienuolikos lietuvių genčių liko vienintelė. Lietuvoje gyvenantis žmogus turi pasijusti žmogumi, su juo privaloma skaitytis ir jį vertinti, priešingu atveju tyliai išbėgios ir paskutiniai gyventojai.

Pribrendo laikas tautos išrinktiesiems atsiskaityti jai už visus nuveiktus darbus. Tuo labiau kad dabar tam labai geras momentas. Artėja rinkimai ir visi politikai vėl prisimins žmones, į kuriuos po jų paprastai nekreipia dėmesio.