Draugystė vis trumpėja

Tyrėjai iš Stokholmo universiteto (Švedija), vadovaujami Džeraldo Molenhorsto (Gerald Mollenhorst), atliko dvi dideles apklausas: 2002 ir 2009 m. Abu kartus jie apklausė daugiau kaip tūkstantį tų pačių žmonių, kurių amžius - nuo 18 iki 25 metų.

Respondentų buvo teiraujamasi apie artimiausius žmones, su kuriais jie susitinka, aptaria savo problemas, į kuriuos kreipiasi pagalbos etc. Po septynerių metų išaiškėjo, kad tik 48 proc. iš artimų bičiulių sąrašo liko toje pačioje vietoje. Likę buvę geri draugai tapo tik pažįstamais.

Tyrimas taip pat parodė, kad pakanka vos keturių ar penkių atsisakymų susitikti, ir draugo statusas pasikeičia.

"Visuomenė darosi vis labiau individualistinė, - sako Dž. Molenhorstas. - Dėl laiko stokos žmonės apsiriboja mikroaplinka ir virtualiais socialiniais tinklais."

Tai turi įtakos ir gyvenimo palydovų pasirinkimui. 60-85 proc. atvejų žmonės draugus išsirenka iš tos aplinkos, kurioje jau turi gerų pažįstamų.

Tarpusavio artumo laipsnis taip pat priklauso nuo mikroterpės, kurioje užsimezgė pažintis. Pavyzdžiui, jei žmogus sporto klube jau turi keletą pažįstamų, jo pasitikėjimas nauju asmeniu šioje aplinkoje bus didesnis nei susitikus su naujoku kolega darbe.

Šis dėsningumas galioja ir romantiškiems santykiams, teigia mokslininkai. Kuo sudėtingiau surengti pasimatymą ir kuo daugiau objektyvių priežasčių (nesutampantys darbo grafikai, dideli atstumai) tam trukdo, tuo greičiau bendravimas baigiasi.