Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, principai, kuriais nustatomi biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondai, išlieka tokie patys kaip pernai, o perspektyvų, kad kitąmet šie aruodai taptų gausesni, kol kas nesą.
"Kitų metų savivaldybės biudžetas jau yra formuojamas. Mes rekomenduojame įstaigoms palikti darbo užmokesčio fondą 2011-ųjų lygyje, nes manome, kad kitų metų pajamos nebus didesnės. Biudžeto vykdymas - įtemptas, rezervų neturėsime", - situaciją nusakė R. Kambaraitė.
Finansų skyriaus vedėjos teigimu, biudžetininkų darbo užmokesčio planavimas vyksta pagal patvirtintas metodikas, naudojantis šakinių ministerijų patvirtintais aprašais arba juos atstojančiu Vyriausybės nutarimu.
"Savivaldybės administracija nesivadovauja principu "noriu skiriu, noriu - ne" arba "geras - negeras". Kiekviena ministerija yra nusistačiusi savo darbuotojų grupėms tarnybinių atlyginimų koeficientus, kurie skiriasi, atsižvelgiant į darbuotojų veiklos sudėtingumą, išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo stažą, - komentavo R. Kambaraitė. - Tad konkrečios įstaigos algų fondas priklauso nuo to, kokios kvalifikacijos darbuotojų čia dirba daugiausia."
Savivaldybės administracijos atstovės teigimu, miesto socialinių paslaugų įstaigos, kuriose apie 45 proc. pareigybių yra skirta žemos kvalifikacijos, taigi - ir žemų atlyginimų koeficientų, darbuotojams, nes jų darbas esą nereikalauja specialiojo ar universitetinio išsilavinimo, šiuo požiūriu negali lygiuotis į kultūros, švietimo, sporto įstaigas, kur dirba daugiau aukštesnio išsilavinimo specialistų.
"Situacija tokia yra daugelį metų, ir kalbėti apie socialinių darbuotojų diskriminaciją nėra pagrindo. Dar prieš kelerius metus siūlėme jiems kreiptis į Vyriausybę, kad būtų pakeisti teisės aktai, nustatantys darbo užmokesčio koeficientus, bet ši tokių pakeitimų nepatvirtino", - teigė R. Kambaraitė.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės teigimu, biudžetinės įstaigos gali papildomai mokėti priedus prie atlyginimų iš darbo užmokesčio fondų, jei tik šiuose yra tiek pinigų.
"Šiemet miesto įstaigos turėjo tokią galimybę, kadangi nemažai lėšų buvo sutaupyta dėl darbuotojų ligų, neužimtų etatų, įdarbintųjų tarpininkaujant Darbo biržai ir gaunant tam subsidijų. Beveik visose įstaigose buvo mokami 10-70 proc. atlyginimo dydžio priedai", - nurodė A. Špučienė.
Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė patikino vasarą leidusi miesto socialinių paslaugų įstaigų vadovams nustatyti sau atlyginimų priedus iš sukauptų lėšų.
"Tačiau neseniai susitikusi su jais paprašiau stabtelėti - mano galva, geriau dabar negauti priedų, negu vėliau likti be atlyginimo dalies, jeigu Vyriausybė vėl lieptų susimažinti algas. Manau, jog darbo vietos išsaugojimas, kad ir su nedidele alga, yra geriau nei drastiškas ir staigus jos mažinimas", - teigė administracijos vadovė.
Valdininkės socialinių paslaugų įstaigoms pataria teikti daugiau mokamų nestacionarių paslaugų, pavyzdžiui, ligonių priežiūros namuose. Kol kas, jų teigimu, šiuos rezervus išnaudoja ne visos įstaigos.
Informacija
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Klaipėdos biudžetinėse įstaigose 2011 metais:
Socialinių paslaugų įstaigose - 1 333 litai
Kultūros įstaigose - 1 399 litai
Sveikatos įstaigose - 1 296 litai
Švietimo įstaigose - 1 504 litai
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą