Daugiau nei lėkštė sriubos

Praėjusį ketvirtadienį kartu su Maltos ordino bei "Carito" senelių namų atstovais aplankėme tik kelis šios paramos gavėjus, nes tik retas kuris nori įsileisti į namus svetimus žmones, o kalbėtis apie savo bėdas daugelis iš viso vengia.

Ir šilto, ir šalto gyvenime mačiusiems senoliams sunku patikėti, kad jų neapgaus, nepažemins ir neįskaudins. O kaip kitaip gali jaustis vienišas žmogus?

Dažniausiai valgo obuolius

"Šeimos pats nesukūriau, bet turėjau krikšto sūnų. Užrašiau jam pinigus, o jis man duris parodė", - atviras 73 metų vyriškis, kurį su "Carito" senelių namų darbuotoja Ieva aplankėme patį pirmąjį.

Prašęs neminėti jo vardo vyras pasitikti mūsų išėjo į lauką basomis kojomis įsispyręs į vasarines šlepetes.

"Juk būna, kad žmogų randa mirusį po kelių savaičių, tad aš esu bent dėl to ramus, kad man šitaip nenutiks", - pasiteiravus, ką jam reiškia tas dubenėlis atvežtos sriubos, atviravo senolis.

Baiminantis, kad žmogus neperšaltų kojų, bandėme kuo greičiau atsisveikinti ir nedrumsti jo ramybės, tačiau atsisveikinimui paduotą ranką jis laikė dar labai ilgai.

"Sesele, - šitaip kreipėsi senolis, - dar palaukite. Mažai su kuo pabendrauju. Tik į bažnyčią dar nueinu. Buvau pamestinukas, augau pas svetimus žmones. Esu labai ligotas. Maisto pats nesugebu pasigaminti, tad valgau daugiausia obuolius ir daržoves. Karštimas, žinoma, gerai, tik kad daržovių būtų daugiau, nes skrandis prastai virškina", - laikydamas už rankos pasakojo senolis.

"Lankykite bažnyčią, kaip motinas savo lankote", - pridūrė basakojis vyras ankstų žiemos rytą ir dar kurį laiką lydėjo pavymui mus nuvažiuojančius, neskubėjo namo valgyti atvežto karštimo.

O ir kur žmogui skubėti, kai visą dieną namuose būni vienui vienas.

Išsigelbėjimas - knygos

80-metį Adolfą radome sėdintį prieblandoje ir garsiai besiklausantį plyšaujančio radijo. Apniukusį rytą kambariuose tamsu, tarsi vėlyvą vakarą, bet senoliui tai nė motais - jis skaito knygą brailio raštu.

Visiškai aklam ir prastai girdinčiam Adolfui - tai vieninteliai likę skurdžią kasdienybę praskaidrinantys malonumai.

"Aš į ranką įsikibęs eiti nemoku", - pagalbos atsisakė vienas pats gyvenantis Adolfas ir lėtai atsiremdamas į sienas bei durų rankenas keliavo iki virtuvės skanauti atvežtos sriubos.

"Apetitą turiu gerą - galiu valgyti viską - ir dešrą, ir sviestą, ir kavą geriu. Pripratau jau šitaip gyventi, tad nesiskundžiu", - atviravo senolis.

"Nesame išrankūs"

Karštu viralu džiaugėsi ir suaugusį sūnų su psichine negalia prižiūrinti Marija Zinaida. Tvarkingai gyvenanti ir pakankamai gyvybingai atrodanti moteris prikaustyta namuose, nes negali palikti vieno sūnaus. Neseniai Anapilin iškeliavo vyras, tad sūnus dabar nieko kito nekalba, tik nuolat teiraujasi, kur yra jo tėvas.

SUŠILDO. "Aš net į kitą lovos kraštą pasitraukti negaliu, jau ir duobę išsėdėjau. Sunku vien dėl to, kad kankinu svetimus", - Irenos (dešinėje) abi kojos amputuotos, tad karšta sriuba nors kiek sušildo senolės kasdienybę. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Kai buvau 5-erių, tėvas išėjo pas kitą, tad mama augino mane viena ir vargo. Dabar aš vargstu su savo vaiku. Kaip gerai, atsikeliame iš lovos ir turime karštos sriubos. Ir Ieva, kuri atveža sriubą, tokia šauni mergina. Nesame išrankūs, džiaugiamės bet kokiu maistu", - lėtai pasakojo Marija Zinaida ir vis kvietė sūnų ateiti iš kito kambario pasirodyti.

"Tavo mėgstamų barščių atvežė", - stengėsi pradžiuginti sūnų motina.

Sriubą palieka ir už durų

"Ką duoda - viskuo džiaugiamės", - nepatikliai žiūrėjo į naujus atvykėlius sunkiai pavaikštanti senolė Svetlana, kuriai draugiją palaiko katinas. Daugiau kalbėti moteris vengė.

"Kai kuriuos senelius sunkiai sekasi įtikinti, kad mes jiems norime padėti. Turime ir tokių, kuriems atvežtą sriubą paliekame prie durų, nes į namus jie bijo įsileisti", - pasakojo Maltos ordino pagalbos tarnybos projektų koordinatorius Klaipėdoje Bronius Einars.

PENAS SIELAI. Visiškai aklam ir prastai girdinčiam Adolfui skurdžią kasdienybę praskaidrina knygos brailio raštu ir radijas.

"Carito" senelių namų darbuotoja Ieva skuba - iš termoso įpila sriubą, persimeta keliais žodeliais ir važiuoja toliau, nes iki pietų jai reikia karštą viralą atvežti 29 senoliams, paskui laukia kiti darbai.

Širdis atlaikė viską

Nenorėdami gaišinti jos brangaus laiko, atsisveikinome su ja ir kiek ilgiau užsibuvome pas Ireną, kuri šį sekmadienį minės garbų 80 metų jubiliejų.

Moteriai prieš keturis metus amputuotos abi kojos, tad vieniša senolė dienų dienas sėdi lovoje ir niekur negali pajudėti.

"Aš net į kitą lovos kraštą pasitraukti negaliu, jau ir duobę išsėdėjau. Sunku vien dėl to, kad kankinu svetimus. Žinote, kartais taip noriu į tuos Lėbartus, bet kad Dievas manęs dar neima. Matyt, širdis stipri. Tokių sukrėtimų gyvenime esu turėjusi, bet ji viską atlaikė", - pradeda pasakoti moteris.

Negyjančios žaizdos, kurios moterį vargino net 16 metų ir tapo priežastimi, kodėl reikėjo amputuoti abi kojas, atsirado po sunkaus išgyvenimo, kai mirė Leningrade gyvenęs jos sūnus.

"9 paras vilkino ekspertizę, supūdė mano sūnų, paskui atidavė sudegintą ir parsivežiau jį į namus "tašėje". Ar galite įsivaizduoti, ką aš turėjau išgyventi?" - graudūs prisiminimai išspaudžia moteriai ašarą, greitai ją nubraukusi, ji stengiasi kalbėti apie linksmesnius dalykus.

Apie tai, kaip smagu spręsti kryžiažodžius, megzti kojines, apie tai, kad dvi dienas per savaitę ją aplanko socialinė darbuotoja, kuri ne tik sutvarko namus, bet ir skanesniu kąsniu aprūpina, galų gale, praveria balkoną, kad nors kiek gryno oro įleistų.

"Pensijos gaunu per 600 litų. Neseniai laiptinės koridoriuje keitė langą ir aš turėjau pusę metų kas mėnesį už tą langą po 100 litų mokėti. Moku ir už šviesą koridoriuje, nors nepamenu, kada tame koridoriuje esu buvusi", - paradoksalią situaciją pasakojo moteris.

Kitose šalyse tokia paslauga - mokama

Projektą "Maistas ant ratų" Maltos ordinas Klaipėdoje vykdo nuo pat jo įsikūrimo uostamiestyje pradžios - nuo 1991 metų. Tiesa, iš pradžių šis projektas buvo labiau panašus į labdaros valgyklą, kur senoliai turėdavo patys ateiti, kad gautų karšto maisto.

"Idėja išvežioti maistą į namus pasiskolinta iš Vokietijos, tik ten už šią paslaugą žmonės turi susimokėti, o pas mus ji teikiama nemokamai. Priklausomai nuo surenkamų lėšų ir turimų produktų, kiekvieną darbo dieną karšta sriubos lėkšte mes aprūpiname kelias dešimtis klaipėdiečių. Gerais laikais galėjome sriubą vežti 45 senoliams, prastesniais - 15-ai", - pasakojo B. Einars.

Šiuo metu į namus pristatomu karštu viralu Klaipėdoje aprūpinami 29 senoliai, nors poreikis yra kur kas didesnis.

"Klaipėda yra unikali tuo, kad mes bendradarbiaujame su "Carito" senelių namais. Dažniau įvairios organizacijos yra linkusios konkuruoti tarpusavyje, o Klaipėdoje dirbame išvien. Maltos ordinas ieško maisto šaltinių ir skiria transportą, o "Carito" senelių namai išverda sriubą ir ją išvežioja", - schemą paaiškino Maltos ordino atstovas.

Jo skaičiavimu tam, kad tie 29 senoliai sulauktų kiekvieną darbo dieną sriubos, metams vien tik maistui gaminti reikia turėti 20 tūkst. litų.

"Stengiamės, kad sriuba būtų kuo maistingesnė ir tirštesnė. Todėl pasidžiaugiame, kai žmonės pasiūlo ir maisto produktų. Aš ir pats iš tėvų daržo didžiulį moliūgą atridenau", - šypsojosi B. Einars.

Išsiilgę bendravimo

Pagrindinis būdas surinkti aukas - organizuoti labdaringus renginius. Jau 8 metai Klaipėdoje vykdoma maltiečių sriubos virimo akcija.

B. Einars pasidžiaugė, kad žmonės pagaliau pradėjo suvokti, kad ši akcija nėra skirta tam, kad tą dieną pamaitintų susirinkusius varguolius. Ji skirta tam, kad žmonės, valgydami sriubą, suvoktų, jog egzistuoja tokia socialinė problema ir tiems vienišiems senoliams reikia jų paramos.

SUMA. "Praėjusį sekmadienį maltiečių kalėdinės sriubos šventėje klaipėdiečiai suaukojo 1 911 litų ir 30 centų - dvigubai daugiau nei pernai. Už šią sumą galėsime išvirti 545 porcijas sriubos ir 29 seneliams jos užteks 19 dienų", - džiaugėsi Bronius Einars. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Praėjusį sekmadienį, kai Teatro aikštėje vyko maltiečių kalėdinės sriubos šventė, klaipėdiečiai suaukojo 1 911 litų ir 30 centų - dvigubai daugiau nei pernai. Už šią sumą galėsime išvirti 545 porcijas sriubos ir 29 seneliams jos užteks 19 dienų", - tiksliai suskaičiavo B. Einars.

Aukoti Maltos ordino globojamiems seneliams galima ir šį, ir kitą savaitgalį, kuomet Teatro aikštėje vyks Meduolių, Obuolių, Blynų ir Šokolado šventės.

"Pastebiu, kad žmonės tampa tikrai geresni ir labiau nori dalintis. O mes jau kitais metais planuojame teikti ir socialinę paslaugą vienišiems senoliams, nes pastebime, kad dažnas iš jų laukia ne tik sriubos, bet ir bendravimo", - sakė B. Einars.

Kur aukoti?

Šventės-labdaros mugės Teatro aikštėje vyks:
gruodžio 14 d. 16-19 val. Meduolių šventė
15 d. 16-19 val. Obuolių šventė,
21 d. 16-19 d. Blynų šventė
22 d. 16-19 val. Šokolado šventė.