Psichologinis smurtas - tai tyčinis valdžios prieš darbuotoją ar darbuotojų grupę naudojimas, įskaitant ir grasinimą panaudoti fizinę jėgą. Smurtas darbe susijęs su daugeliu psichosocialinės rizikos veiksnių, tokių kaip teisingumo darbe nebuvimas, dažni ir laiku nesprendžiami konfliktai, neaiškus vaidmuo darbe, didelis darbo krūvis ir netinkamas vadovavimo stilius. Pasak Higienos instituto specialistų, svarbu mokytis pastebėti ir atpažinti smurto darbe apraiškas, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad smurto darbe aukomis tampama ne tik dėl vadovų ar kolegų, bet ir dėl įstaigoje nedirbančių asmenų (pvz., klientų, pacientų, gyventojų) neetiško elgesio.
Tuo tarpu ne tik nerašytos moralinės nuostatos, bet ir Lietuvos teisės aktai įpareigoja darbdavius imtis veiksmų, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo psichologinio smurto rizikos. Tačiau, anot specialistų, akivaizdu, kad daugeliui organizacijų tai yra sunkus uždavinys, nes esą stokojama informacijos, kaip spręsti konkrečius smurtavimo darbo vietose klausimus.
Prieš smurtą nukreipta politika galėtų prasidėti nuo esminio žingsnio - sprendimo priėmimo, kad nuo šiol bet kokios smurto formos darbe nebus toleruojamos. Siekiant garantuoti gerą rezultatą, reikia pasistengti ne tik informuoti, bet ir sudominti visus darbuotojus šia idėja. Taip pat, anot Higienos instituto specialistų, reikėtų paskirti už priešsmurtinę politiką atsakingą asmenį, kuriuo visi pasitikėtų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, sveikatos ir saugos atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą