Benamių armijos dislokacija - nuo parduotuvių iki bažnyčių

Nuo ryto iki 14 val. benamius priimančios religinės bendruomenės "Išganymo armija" vadovė Susana Ketler-Riutkenen pasakoja, jog žiemą jų būna pilna salė - šildosi, skaito, bendrauja su socialine ir medicinos darbuotojomis, palenda po dušu, žiūri filmą ar koncertą.

"Kur jie eina po to? Kol gerai elgiasi ir yra švarūs, glaudžiasi įvairiose miesto įstaigose, garažuose, sandėliuose. Jeigu švarus, į prekybos centrą apsaugininkas įleidžia, skaityklose būna", - sakė moteris.

Iš pirmų lūpų

"Jeigu turiu pinigų, einu į kavinę arbatos, šiaip vaikštau po miestą, kol įleis į nakvynės namus. Į bažnyčią einu visą laiką. Niekas manęs neskriaudžia, o valgau, ką Dievas davė. Duoda dešros, duonos", - sakė 67 metų Nijolė, pasidžiaugusi, jog "Išganymo armijoje" gali išsimaudyti, pasikeisti drabužius.

"Išganymo armijoje" filmą žiūrėję vyrai buvo skeptiškesni. Stepas, nuo šalčio nebejaučiantis nei kojų, nei rankų, sakė: "Reikia valdžią verst! Prie komunistų gerai visiems buvo, stogą turėjom, darbą."

Jo bičiulis Algis teigė dažniausiai tūnantis prekybos centre arba prašantis išmaldos prie bažnyčios. Per dieną kartais gauna 15-17 litų, užtenka ir pavalgyti, ir degtinėlei.

"Įsivaizduokite, iš Dievo namų mane varo. Prieina kunigas, šventas tėvas, ir sako: "Dink iš čia!" - skundėsi Algis.

Iš prekybos centro apsaugininkai jo nevaro, vadina advokatu. Vyras sako, kad buvo advokato padėjėjas. Į gatvę jį išvarė žmona. Dabar gauna 290 litų invalidumo pašalpą, iš kurios 145 litai atskaičiuojami kaip alimentai keturiems jo vaikams.

Burna dvokia labiausiai

Dviejų Klaipėdos bažnyčių dvasininkai išsigynė, kad šventuose namuose spiečiasi benamiai. Sakė, nėra tos problemos. Tik Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios vikaras neslėpė, kad vis dėlto jos esama.

POILSIS. Prie prekybos centro eskalatoriaus kaip sargybiniai budi nelaukti svečiai. O jeigu kuris ir užsnūsta, budėti lieka dar mažiausiai trys.

"Žinoma, nieko gero, bet vargšai yra vargšai. Jie vis tiek yra žmonės. Vienas yra priverstas taip gyventi, o kitas iš tingumo be įsipareigojimų gyvena. Įdomu, kad jie neima konservų ar sumuštinių, kurių atneša žmonės, nori grynųjų. Nueina į "tašką", susipila į savo indą. Svarbiausias maistas jiems skystu pavidalu. Pasakoja istorijas, kad bilietui į namus pinigų neturi, kad iš ligoninės ką tik paleido. Vieną bandėm atversti, į bažnyčios chorą buvome įtraukę, žmogus buvo su aukštuoju išsilavinimu. Vis tiek jis, kelis mėnesius negėręs, prie konteinerių atsirado", - sakė vikaras Antanas Putramentas.

Anot jo, pasitaiko ir aršių benamių, kurie putoja, keikiasi, kad per mažai išmaldos gavo. Neskalbti drabužiai mažiau dvokia negu benamiams iš burnos sklindantis pigaus gėrimo tvaikas.

Nevaro, kol nesikabinėja

"Jie kaip žaizdos: apsaugininkai išvaro, ir vėl ateina. Pas mus 5 etatiniai kasdien sėdi ar gulinėja ant suolelio prie eskalatoriaus. Kone elegantiškai gurkšnoja kavą iš aparato, bet dažniausiai - alų iš plastmasinių butelių", - sakė prekybos centre "Manto namai" esančios kavinukės darbuotoja.

M. Mažvydo al. įsikūrusios parduotuvės "Iki" pardavėja sakė, kad niekas neišvaro valkatų, kurių 3 ar 5 kasdien sėdinėja ant suoliuko. Esą jie išdidūs, ir centų nelabai kaulija. Nelabai kas ir duoda.

"Neturime didelių bėdų. Benamiai prisėda ant suolelių, bet įsikūrusių ir apsigyvenusių pas mus nėra. Kai yra šalčiai, benamiai mėgsta pas mus leisti laiką ant suoliukų. Jeigu asocialūs asmenys nekelia diskomforto mūsų lankytojams, niekas jų neišmeta. Nebent būna išgėrę arba kabinėjasi, gąsdina žmones", - sakė Klaipėdos "Akropolio" valdytojas Ovidijus Zibalis.

Arčiau kultūros

"Iš nakvynės namų ateina žmonės, bet jie kultūringai elgiasi. Turėjome vieną degradavusį lankytoją, kuris triukšmaudavo, ateidavo pridėjęs į kelnes. Nuėjęs į tualetą išgerdavo, o paskui užknarkdavo prie kompiuterio. Žmogus turėjo skaitytojo bilietą, tai nevarydavome, kol neimdavo reikštis", - sakė vienos "miegamųjų" rajonų bibliotekos darbuotoja.

Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje benamiai nebesilanko, nors kai jos Periodikos skaitykla veikė šalia buvusio "Vaivos" kino teatro, jų ten matydavai pulkus.

"Išsiskalbęs drabužius vienas nuėjo į savivaldybės administraciją ir apskundė mus, kad išvarėme. Mes gavome pylos. Kelias dienas klientas elgėsi nepriekaištingai, bet paskui atėjo nubrozdinta nosimi, dvokiantis, užsidėjo ausines ir "nulūžo" prie kompiuterio. Kartą bandėme išvaryti vieną tokį, tai jis pasakė: "Aš taip norėčiau nudirti nuo jūsų odą", teko kviesti apsaugą", - sakė bibliotekos darbuotoja Onutė.

Apie Karlsoną ant stogo

"Pernai žiemą duris pasikeitėme, įkūrėme saugios kaimynystės grupę. Ir nebekariaujame su benamių kariauna, nebent jiems pavyksta įsiskverbti į koridorių, tada jie skambina į duris ir išmaldos prašo - ir girti, ir besikeikiantys. Kai praėjusį pavasarį valėme stogus, ant vieno daugiaaukščio atradome namelį, suręstą iš lentų, maišų, celofano. Matėsi anglių, kad laužas kūrentas, viduje buvo suversti drabužiai", - sakė Bandužių seniūnaitijos seniūnaitė Ligita Girskienė.

"Aitvaro" seniūnaitijos seniūnaitis Darius Sadeckas pasakojo, jog jo namo gyventojai retai lipa laiptais, keliasi liftu. Bet jeigu praeina laiptais, randa paliktų "grožybių" - švirkštų, skudurų, apklotų.

Bendrijos "Brigantina" aktyvistė Sigita Fiodorova sakė, jog bėdų sumažėjo, kai gyventojai "susimetė" telefonspynėms. Iki tol valkatėlės į laiptinę prisitempdavo baldų iš konteinerio, miegodavo po galva pasidėję kilimėlius kojoms valyti, ir grįžtančius iš būrelių vaikus gąsdino. Tekdavo kone kasdien benamius iškraustyti su visa manta. Jie ir susimušdavo, pridergdavo, be policijos, būdavo, neišprašysi.

Gyvena bohemiškai

Kone ekstremaliausia situacija yra Giruliuose. Čionykščiai gyventojai šiek tiek lengviau atsikvėpė, kai du iš trijų brolių "pusbomžių" į kalėjimą sėdo už žmogžudystę. Iki tol terorizavo visą gyvenvietę - plėšė, grasino. Ir apsiginklavę buvo ligi dantų, ne tik peiliais, bet ir pistoletais. Policijai apskųsti greitai sugrįždavo iš daboklės.

Visgi ir dabar atėjo broliams šaunuoliams pamaina. Buvusios vaikų sanatorijos ūkiniame pastate įsikūrė "miela" kompanija. Kartais laikosi po kelis, o kartais - būrys.

"Jie vaikšto po sodus, po žmonių kiemus, ir vagiliauja. Vaikšto su kirviais, medžius daužo. Pažiūrėkit, to jų būsto lubos įgriuvusios, rąstais paremtos. Kai juos užgrius ir užmuš, sakys "ko nieko nesiėmė, kur seniūnaitis žiūrėjo?". Iš namelio dūmai rūksta, turbūt jie "buržuikę" turi", - sakė seniūnaitis Viktoras Kavolis.

Rašė jis skundus savivaldybei, tačiau gavo atsakymą, kad pastatas priklauso Valstybės turto fondui.

Lūšnos šeimininkų namie neradome. O "vilos" viduje - minkštasis kampelis, sekcija, lova, mobilusis telefonas, garso kolonėlės, brangūs prieskoniai, peiliai, vaistai.

Kad kompanija gyvena bohemiškai, patvirtino ir apsaugos tarnybos darbuotojas, budėjęs automobilyje. Jis sakė, kad ta kompanija mėgino įsibrauti į sargo saugomus tuščius namus, bet sargas apsigynė, nes plėšikai buvo leisgyviai iš girtumo.