Bauda elgetų nedrausmina

Kenčia ir kasininkai, ir apsauga

Apsileidę, įvairiais kvapais dvokiantys benamiai - daugelio miestų problema. Jie ne tik šiukšlina, girtauja viešosiose vietose, bet ir kelia pavojų visuomenės sveikatai, platindami įvairias ligas.

Tokius asmenis kai kurios savivaldybės bando drausminti už elgetavimą numatydamos baudas. Tačiau, panašu, sankcijos benamių visiškai negąsdina.

Prekybos centrų prieigos jiems yra tapusios kone pačia mėgstamiausia vieta. Čia pat ir išmaldos galima paprašyti, ir išgerti nusipirkti.

Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, pripažįsta, kad nuvaryti benamius toliau nuo prekybos centrų - tarsi kovoti su vėjo malūnais.

„Jei tokie asmenys nėra agresyvūs ir nesulaukiame klientų nusiskundimų, kad trukdo, kabinėjasi, mes juos tik įspėjame, paprašome pasitraukti ir palikti parduotuvės prieigas. Bet tai kova su vėjo malūnais, nes jie ir vėl sugrįžta. Užeiti į parduotuvę tokiems asmenims, jei jie netrukdo darbuotojams ir klientams, uždrausti neturime svertų - jie tokie pat klientai, kaip ir kiti. Aptarnaujame, nevejame iš parduotuvių. Bet jeigu yra akivaizdžiai neblaivūs ir elgiasi agresyviai, o tokių tikrai pasitaiko, kviečiame policiją ir jau ji aiškinasi. Tuose miestuose, kur galioja viešosios tvarkos taisyklės, draudžiančios elgetauti, iškart kviečiame policiją“, - pasakojo R.Saulytė.

Ji neslėpė, kad prekybos centrų darbuotojams - tiek kasininkėms, tiek apsaugai - dažnai tenka susidurti su asocialių asmenų agresija: „Paprastai tai būna neblaivūs asmenys, kurie triukšmauja ir smurtauja. Prieš apsaugos darbuotojus ne kartą buvo pakelta ranka ir jie buvo sužaloti. Prieš kasininkes tokių incidentų pasitaiko mažiau, dažniau yra naudojamas psichologinis smurtas, plūstamasi. Tokiu atveju visuomet įsikiša apsaugos darbuotojai“.

Aptarnauti apsileidusius, nemalonius kvapus skleidžiančius asmenis kasininkėms, žinoma, nėra malonu. R.Saulytė sako, kad jei kasininkei kyla įtarimas, jog aptarnautas asmuo gali užkrėsti kokia nors liga, ji visuomet turi teisę trumpam uždaryti kasą ir nueiti dezinfekuoti rankų.

Baudos - keliatūkstantinės

Šiuo metu elgetavimą yra uždraudusios dvi savivaldybės - Vilniaus ir Klaipėdos miestų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys sako, kad nuo vasario 26 dienos, kai įsigaliojo draudimas, benamiams buvo surašyta jau 10 administracinės teisės pažeidimo protokolų. Tiesa, bylas išnagrinėjus teismuose, išmaldos prašytojai atsipirko įspėjimais.

„Tai taip pat yra nuobauda“, - akcentuoja V.Valys.

Anot jo, su policijos pareigūnais yra vykdomi planiniai patikrinimai, daugiausia - prie prekybos centrų. Antrą kartą už tą patį pažeidimą įkliuvusiam asmeniui jau grėstų piniginė bauda. Tiesa, savivaldybės tarnautojas abejoja, kad iš elgetų jas pavyktų išieškoti.

„Visi puikiai supranta, kad neturės jie tokių pinigų. Todėl esame numatę, kad jei antrą sykį pakliūva už tą patį pažeidimą, mes perduodame informaciją miesto Socialinės paramos centrui. Jie sprendžia, ar apriboti jiems pašalpų teikimą. Iš tikrųjų įsigaliojęs draudimas elgetauti gerai bent jau tuo, kad dabar mes turime teisinį pagrindą jų reikalauti pasitraukti iš reprezentacinių miesto vietų, nes anksčiau jie atsikalbinėdavo. Sakydavo, kad turi tokias pat teises kaip kiti tose vietose būti“, - sako V.Valys ir priduria, kad miesto senamiestyje visagaliai besijaučiantys benamiai ne tik „būdavo“, bet ir asocialiai elgdavosi.

„Jie priekabiaudavo prie žmonių, įžūliai reikalaudavo pinigų, terorizuodavo turistus, teršdavo miestą, atlikdavo gamtinius reikalus. Tos vietos po tokių asmenų „pasisėdėjimų“ atrodydavo tikrai neestetiškai“, - prisimena savivaldybės tarnautojas.

Jo teigimu, pritaikius sankcijas, senamiestyje elgetų sumažėjo. Gavusieji įspėjimą bando slapstytis, tačiau, žinoma, jų vietą užima kiti.

Sostinėje sprendimas, draudžiantis gatvėse prašyti išmaldos ar ją duoti, priimtas 2011 metų lapkritį. Pažeidėjams gresia atsakomybė nuo įspėjimo iki 2000 litų.

Tiesa, ir čia baudos nuo elgetavimo negelbsti.

Pavyzdžiui, 2012 metais už išmaldos prašymą buvo nubaustas tik vienas žmogus. Šiemet surašyti 42 administracinio teisės pažeidimo protokolai. Surinkta baudų už 1020 litų. Tiesa, sostinės savivaldybė taip ir negalėjo paaiškinti, kokiu būdu iš elgetų išsireikalavo tokią sumą.

Gydytis noru netrykšta

Ne tik keisti gyvenimo būdo, bet ir gydytis didžioji dalis benamių nenori. Ne paslaptis, kad laiptinėse nakvojantys, kostintys, krenkščiantys ir besispjaudantys viešose vietose asocialūs asmenys gali užkrėsti tuberkuliozės mikrobakterijomis.

Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos narė Edita Davidavičienė akcentuoja, kad asocialūs asmenys nėra didžiausia tuberkulioze sergančių žmonių grupė, tačiau su jais - sunkiausia, mat šiuos asmenis sunku priversti gydytis.

Teismo sprendimu jie gali būti nuo tuberkuliozės gydomi priverstinai ir laikinai hospitalizuojami. Pernai prievarta gydomų asmenų buvo 25.

Tiesa, pasak gydytojos, net ir teismas ne visuomet padeda. Pasitaiko, kad ligonio tenka ieškoti su policijos pareigūnais.

„Būna, kad randame tik po kelių mėnesių. Juk jie deklaravę savo gyvenamąją vietą vienur, o miega vienas Dievas žino kur. Kokiuose nors soduose, nameliuose arba išvis po medžiu“, - pasakoja E.Davidavičienė.


Vytautas BUDNIKAS, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:

Kiekvieno žmogaus teisės baigiasi ten, kur pradedamos pažeisti kito žmogaus teisės. Jei asmuo pradeda varžyti kitų žmonių laisves ir teises, kelti pavojų jų sveikatai, be abejo, turi būti taikomas jo paties teisių ribojimas. Benamių teisės neturi būti iškeltos aukščiau už visų.

Valstybė visiems žmonėms sudaro vienodas sąlygas per institucijas gauti pagalbą, jei ji reikalinga. Nepasiturintieji gali pretenduoti į socialinį būstą, į socialinę paramą, gali gauti maisto, medicininę pagalbą. Bet jei viso to atsisako ir toliau kelia pavojų kitiems - turi būti tam tikros sankcijos. Pavyzdžiui, jei serga tuberkulioze, įstatymai numato prievartinį gydymą.

Kita vertus, benamystė yra socialinis reiškinys ir, man atrodo, baudomis su socialiniu reiškiniu nepakovosi. Ką iš benamio paimsi? Gali jam ir milijoną litų baudos paskirti - nesumokės. Jų net dirbti priversti neįmanoma.

Tačiau esu įsitikinęs, kad tam tikros prievartos priemonės jiems reikalingos. Galbūt reikėtų priversti tuos žmones tam tikru būdu tam tikrose teritorijose būti, o jei jie nesutinka, tada turėtų kažkokias pareigas visuomenei atlikti. Juk privalo būti teisių ir pareigų pusiausvyra.

O mes šiuo atveju tam tikrai daliai visuomenės sakome, kad jie gali gyventi neturėdami jokių pareigų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“