Agresyvus vaikas mokykloje. Ką daryti?

O gal yra ir tėvų kaltės, kad neišmoko savo atžalos adekvačiai reaguoti į situaciją?

Ir, užuot pripažinę, kad ir vaikui, ir jiems patiems reikalinga skubi pagalba, ginasi kaltindami kitus nežmoniškumu ar abejingumu?

Specialistai esant tokiai situacijai pataria ne kovoti su mokytojais, bet bendradarbiauti.

"Mokytojai nesikiša"

Į redakciją kreipėsi 8 metų berniuko mama, kuri jaučiasi įskaudinta dėl to, kad jos vaikas, pusantrų metų lankęs vieną iš miesto mokyklų, esą patyrė bendraamžių patyčias, buvo visaip skriaudžiamas, o pedagogai jo negynė.

Maža to, anot moters, kitiems girdint, jie nuolat vaiką vadino laukiniu bei psichikos ligoniu.

"Sūnus yra jautrus, emocionalus ir nelinkęs skųstis.

Tačiau kai klausiau, kaip jaučiasi mokykloje, sakė, kad vaikai jį pravardžiuoja ir muša.

Mokytojai apie tai pasakyti bijojo.

Mano vaikas yra kiek kitoks, kartais neužsiriša batų ar drabužėlis atrodo netvarkingai, gal todėl iš jo ir juokiasi.

Mokytoja tvirtino, kad vaikas pirmas puola kitus, kandžiojasi, jis vienintelis yra kaltas.

Sūnus savo ruožtu sakė, kad jis tik ginasi. Aš tikiu savo vaiku. Kieme jis draugauja su vyresnio amžiaus mergaitėmis ir viskas yra gerai", - teigė mama.

Anot jos, vaikas pradėjo keiktis, nors iki šiol to nedarė, dėl streso ir nerimo ėmė mikčioti ir šlapintis į lovą.

Moteris skundėsi, kad neretai iš pat ryto jai arba vyrui pedagogai skambindavo į darbą ir reikalaudavo pasiimti mažąjį, nes su juo nesusitvarko.

Sakė, kad kartą buvo iškviesta į mokyklą dėl to, kad jos sūnus bukomis vaikiškomis žirklėmis sukarpė mergaitės nertinio rankovę.

"Vaikas ramus sėdėjo pas direktorę šalia verkiančios mergaitės.

Jos močiutė ir mama užsipuolė, kad aš esu psichikos ligonė, kaip ir mano vaikas.

Mergaitės mama grasino, kad iškvies policiją, kad mano vyras neteks darbo. Vakare vaikas verkė, nenorėjo žaisti, o rytą pamačiau, kad jis dūsta ir karščiuoja.

Ligoninės priimamajame paklausė, ar vaikas nepatyrė nervinio sukrėtimo.

Po kelių valandų jau gulėjo reanimacijoje, jam diagnozavo ūminę astmą ir bronchitą.

Kaip buvo rekomenduota, lankiau psichologo paskaitas tėvams, kur buvau skatinama dalintis patyrimais, atvirauti, kaip auklėjame savo vaiką.

Apsilankymus nutraukiau, nes iš direktorės lūpų išgirdau tai, ką mokymų metu sakiau psichologei", - pasakojo priblokšta moteris.

Antroko tėvai apsilankė pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje, ten vaiko žinios buvo įvertintos kaip atitinkančios jo amžių, konstatuota, kad gali mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, bet jis pripažintas hiperaktyviu.

"Vaiką vežė ir į Vaiko raidos centrą Vilniuje, išvados buvo panašios - turi kompleksinių sutrikimų, impulsyvus, sunkiai gali susikaupti, nenustygsta vietoje, dėl energijos pertekliaus jį ištinka pykčio priepuoliai, bet yra psichiškai sveikas", - pasakojo mama, savo sūnų jau perkėlusi į kitą mokyklą, kur klasėje yra mažiau mokinių.

Rūpi visų vaikų saugumas

Mokyklos atstovai pateikė kardinaliai priešingą situacijos versiją.

"Vaikas buvo patekęs pas geriausią mokytoją, kokią tik galima rasti mieste, kuri sugeba kūrybingai vesti pamokas žaidybine forma.

Ji ilgai neprasitarė, kad berniukas kelia problemų", - sakė vadovė.

Anot pokalbininkių, jeigu vaikui kas nepatikdavo, negaudavo, ko nori, ar kitas mokinys atsistodavo į tą vietą, kur norėjo stovėti jis, berniukas imdavo šį žaloti.

Esą kartą trenkė mergaitei mediniu kubeliu į pilvą taip, jog jai užgniaužė kvapą.

Kai vaikai žaidė ir kitas berniukas sugavo kamuolį, jis įkando į šlaunį, o kai nukentėjusysis pasilenkė pažiūrėti, kas nutiko, perkando dar ir nosį.

Mokyklos atstovai tvirtino, kad valgykloje berniukas ėmė stumdyti priešais valgiusios mergaitės lėkštę, o kai ši apsiašarojo ir bandė pasitraukti, ėmė ją spardyti.

Pats nuvirto nuo kėdės, o kai mokytoja pribėgo jo pakelti ir bandė apraminti, ėmė sukioti jai pirštus iki pamėlynavimo.

Vėliau paklaustas, kodėl taip elgėsi, tik krizeno.

"Mes negalime vaikui skirti psichologo pagalbos iki praeis keli mėnesiai, nes per tą laiką turi apsiprasti, susigyventi su aplinka.

Vėliau pusę metų galvojome, kad vaikas pasikeis, bet darėsi tik blogiau.

Kai jį ištikdavo nepaaiškinami įsiūčio priepuoliai, jis įgaudavo neįtikėtinos jėgos", - sakė pedagogės, kurioms antrino tėvų komiteto narė.

Pastaroji sakė, kad jos mergaitė, mažiausia klasėje, paniškai bijojo agresyvaus berniuko ir kišenėje nešiojosi mobilųjį, kad galėtų paskambinti mamai, kai bus užpulta.

"Negi tai normalu, jog dukrą turėjau mokyti trauktis kuo toliau nuo jo, kad neužkabintų?" - retoriškai klausė mama.

Esą buvo prieita iki to, jog eidama į tualetą mokytoja išsivesdavo ir berniuką, nes bijojo, kad gali įvykti bet kas.

Esą jis įkando mokytojui į krūtinę per šokių pamoką, o mokytojai mėginant taikiai jį apraminti, iki kraujo perkando ranką.

Pagalvojusi, kad gal iš tikrųjų daro kažką ne taip, mokytoja aplankė buvusį vaiko darželį. Esą trys auklėtojos paliudijo, kad ir čia vaikai būdavo kandžiojami.

"Dar galėjau nutylėti tai, kad mano kojos buvo nusėtos mėlynėmis, kad vaikas sakydavo "ateis mano tėvas, ir tave nušaus, arba aš pats tave papjausiu".

Bet aš esu atsakinga už visus vaikus ir privalau užtikrinti jų saugumą. Kaip tėvams paaiškinti, kad jų vaikas buvo sužalotas, o jį sumušęs eina galvą iškėlęs?" - kalbėjo direktorė.

Ji tikino, kad daug kalbėta, ieškota būdų, kaip elgtis su vaiku.

Esą pasiūlė mamytei ištirti vaiką raidos centre, kokios jo agresijos priežastys, tačiau moteris atsisakė ten atžalą palikti kelioms dienoms, o per pusvalandį trunkančią konsultaciją gydytojams neįmanoma suprasti, kaip vaikas nuolat elgėsi pusantrų metų.

Anot direktorės, mokykloje buvo mergaitė, turėjusi kitų rimtų elgesio problemų. Kai jos tėvai kreipėsi į specialistus, situacija susitvarkė.

"Mes nesiekėme vaiką išstumti iš mokyklos. Kai grįžo po ligos, pasiūlėme tėveliams samdyti žmogų, kuris sėdėtų su juo per pamokas ir "gintų".

Jo močiutė buvo šalia dvi savaites, matė, kad vaikas prižiūrimas, apkabino mokytoją, ir jai padėkojo.

Kartą per pamoką berniukas pradėjo nežmoniškai rėkti, močiutė bandė išvesti jį iš klasės, tada vaikas ją apspardė. Atrodo, tik viena močiutė suprato, kad vaikui reikalinga rimta pagalba", - sakė direktorė.

Administracija ėmėsi nuosekliai protokoluoti vaiko pykčio protrūkius ir datas.

Tėvų komiteto nariai direktorei įteikė peticiją, kad berniukas būtų iškeltas iš jų vaikų klasės.

Direktorė neatmetė galimybės, kad naujoje mokykloje vaikui seksis geriau, todėl būsimieji pedagogai nesužinos, kas vyko, ir priims berniuką "kaip švarų lapą".

Akla gynyba - ne išeitis

"Hiperaktyvumas nėra liga, tai - raidos, elgesio ir emocijų sutrikimas, ir su tuo reikia išmokti gyventi, koreguoti vaiko elgesį.

Pasak psichiatrų tai nėra greit praeinantis reiškinys, ir kartais tęsiasi ir visą gyvenimą.

Kartais šį sutrikimą dar lydi antriniai dalykai - agresija ir asocialus elgesys, destruktyvumas, pykčio priepuoliai, kai vaikas laužo daiktus, kenkia kitiems.

Anot specialistų, yra metodų, kaip suvaldyti vaiko elgesį, kartais pakanka stipriai apkabinti.

Hiperaktyvių vaikų vis daugėja, ir neaišku, kodėl.

Dažnai sutrikę tėvai į specialistus kreipiasi tada, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, pastebimas blogas elgesys, nesusikaupimas, impulsyvumas, nors hiperaktyvumą galima diagnozuoti jau nuo pat gimimo, ir pasitarti, kaip vaiką auklėti.

Kartais prireikia ir vaistų, bet jie yra nekompensuojami ir brangūs, turi pašalinių poveikių.

Psichologo pagalba reikalinga ne tik vaikui, bet ir šeimai.

Anot specialistų, dažnai tėvai nenori pripažinti problemos, įtikinėja, kad namuose vaikas elgiasi vos ne kaip angelas.

Pasak psichiatrų, jeigu tėvai neigia problemą, tapęs paaugliu vaikas, linkęs į rizikingą veiklą, gali pasiduoti asocialių vyresnių žmonių įtakai, piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais.

Labai svarbu, kad tėvai būtų supratingi ir bendradarbiautų su mokytojais, o ne kovotų.