2017-ieji. Reformacijos metai

Kodėl svarbu šį jubiliejų minėti valstybės mastu, kalbamės su vyskupu M. Sabučiu.

Ką apie Reformaciją turėtų žinoti ir evangeliškosios krikščionybės neišpažįstančioji visuomenės dalis? Kokią įtaką šio judėjimo idėjos ir principai padarė ne vien Bažnyčiai, bet ir visos visuomenės raidai?

Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir visai visuomenei apskritai - daugeliu aspektų. Ji smarkiai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą. Pirmiausiai - kalbą, raštiją.

Kaip žinome, Lietuvos raštijos pradininkai buvo liuteronų kunigai - Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis, ir tai ne atsitiktinumas: gimtosios kalbos, raštijos puoselėjimą skatino būtent reformacijos principai. Dievo žodis, pagal Martyną Liuterį, turėjo būti skelbiamas gimtąja - motinos kalba, visiems suprantamai. Pagal reformacijos principus, žmogaus tautinė tapatybė yra iš Dievo - tai Viešpats duota dovana. Tokio požiūrio dėka galėjo atsirasti terpė pirmajai lietuviškai knygai: Mažvydas parašė liuteroniškojo tikėjimo santrauką - Katekizmą; Tilžės kunigas Danielius Kleinas parašė pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą. Tolminkiemio kunigas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmąją lietuvišką poemą "Metai".

Kitas labai svarbus Reformacijos idėjų aspektas - atsigręžimas į žmogų, jo vertės iškėlimas, žmogaus kaip asmens teisių ir laisvių skelbimas. Taigi Reformacija skatino demokratiškumo raidą.

Kurios iš Reformacijos idėjų aktualiausios šiandien?

Manau, kad jos per 500 metų neprarado savo aktualumo.

Pirmiausiai žinotina, kad M. Liuteris, siekęs reformuoti Bažnyčią, ragino sugrįžti prie Evangelijos. Visos M. Liuterio teologijos ašimi laikomas mokymas apie išteisinimą vien iš Dievo malonės, per tikėjimą.

Kalbant plačiąja prasme, Reformacijos idėjos pabrėžia žmogaus asmeninę atsakomybę šioje žemėje, kalba apie jo pašaukimus, kurių jis turi ne vieną: būti geru sūnumi ar dukra, tėvu ar motina, broliu ar seseria, geru sutuoktiniu, geru kaimynu, geru bičiuliu, geru savo valstybės piliečiu. Reformacijos idėjos skatina nelaukti pono nurodymų arba stebuklų, o pačiam jausti atsakomybę ir pareigą patarnauti kitiems, saugoti savo namus, savo šeimą, savo šalį.

Kokie turėtų būti 2017-ieji, jubiliejiniai, metai? Kas turėtų būti per juos pasakyta, priminta, padaryta?

Pirmiausiai - tai grįžimas prie pačios esmės, prie šaknų, ištakų - prie 95 Liuterio tezių, iš kurių svarbiausia yra nuostata, kad visas žmogaus gyvenimas, jo dvasinė kelionė turi būti skirta Kristui ir atgailai.

Atgailai.

Taip, atgailai - ne ta prasme, kad žmogus turi kasdien save kaltinti ir graužtis, bet ta prasme, kad jis turi norėti, siekti atsinaujinti su Dievo pagalba. Žmogus turi kasdien sau priminti, kad be Dievo valios, pats vienas, vien tik savo pastangomis, sprendimais ir protu, jis nieko negali. Ir melsdamasis jis turi galvoti ne apie save, o apie Dievą. Kasdienėje veikloje vis pasitikrinti, ar tai, ką darau, yra nuo Dievo, dėl Dievo, ar dėl kitų dalykų - pinigų, garbės ir taip toliau. Nesusireikšminti, nedaryti iš savęs stabo. Atsisakyti arogancijos.

Atsinaujinti - tai priimti mylinčio Dievo dovaną - išganymo, atpirkimo dovaną.

Pasitikrinti... Kaip, kuo?

Dievo žodžiu. Skaitant Katekizmą. Nuoširdžiai atsakant sau į klausimus pagal 10 Dievo įsakymų. Pavyzdžiui, kodėl nebuvau sekmadienį bažnyčioje. Kur tuo metu buvo mano širdis?..

Ar pačiai Reformacijai reikia reformuotis?

Manau, kad taip. Kaip ir kiekvienam žmogui, taip ir Bažnyčiai.

Ko naujaisiais metais palinkėtumėte Klaipėdos krašto ir visiems Lietuvos žmonėms?

Kad juos nuolat lydėtų geroji angelų žinia. Pasitikėti Dievu. Nebijoti. Kaip Marijai sakė Dievo angelas: "Nebijok. Pasitikėk..."

Linkiu pasitikėti Dievu. Mylinčiu Dievu. Jo malone. Linkiu nešti šią angelų žinią kitiems. Tik Kristus gali sunaikinti mūsų baimes ir suteikti ramybės. Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Pradžia ir pabaiga. Kad ir kas nutiktų, Viešpats visada su tavim.

LIUTERONAI

* Liuteronai (protestantai) krikščionybę išpažįsta pagal Martyno Liuterio mokymą.
* Nuo reformacijos pradžios formavosi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, anabaptistų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų vienija bendri įsitikinimai nuo Liuterio reformos laikų.
* Šiuo metu Liuteronų bažnyčiai visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų, iš jų Lietuvoje - apie 20 tūkst. tikinčiųjų.
* Aukščiausia institucija Lietuvoje yra Sinodas (kunigų ir parapijų atstovų visuotinis susirinkimas), kuris renka vykdomąją instituciją - Konsistoriją ir priima bei patvirtina pagrindinį bažnytinės teisės dokumentą - Statutą.
* Evangelikų liuteronų bažnyčia nėra centralizuota institucija: kiekvienos šalies bažnyčia yra savarankiška. Tai ne hierarchinė, bet demokratinė institucija. Skatinama visų tikinčiųjų kunigystė - kad kiekvienas skelbtų ir liudytų Kristaus Evangeliją.
* Lietuvoje yra 54 parapijos (daugiausia - Tauragės ir Klaipėdos krašte), keletas JAV, Kanadoje ir Vokietijoje. Jas aptarnauja 4 diakonai, 24 kunigai ir vyskupas Mindaugas Sabutis, reziduojantis Vilniuje.
* Tikėjimo išpažinimo ir mokymo pagrindu laikomas Šventasis Raštas. Jį aiškindami, liuteronai laikosi bendrų krikščioniškųjų Apaštališkojo, Nikėjiškojo ir Atanaziškojo tikėjimo išpažinimų bei savų Bažnyčios išpažinimo raštų: Augsburgo konfesijos, Augsburgo konfesijos apologijos, Šmalkaldeno nuostatų, veikalo Apie popiežiaus valdžią ir primatą, dr. M. Liuterio Mažojo ir Didžiojo Katekizmų bei Santarvės formulės.
* Pamaldos vyksta pagal Liuterio reformuotą Romos katalikų liturgiją, gausu muzikos. Pamaldos ir visi surinkimai bei patarnavimai laikomi Triasmenio Dievo vardu: Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Švenčiami du Sakramentai: Krikšto (įprastai - kūdikių) ir Viešpaties Vakarienės.
* Bažnyčioje diakonai ir kunigai (Lietuvoje - tik vyrai) įšventinami - ordinuojami, Sinode išrenkami vyskupai konsekruojami (Lietuvoje išlaikyta apaštališkoji sukcesija).
* Nėra privalomo kunigų celibato.
* Neprivaloma ausinė išpažintis.
* Romos popiežius 2016 m. spalio pabaigoje aplankė Skandinavijos šalių liuteronus tuo akcentuodamas ir bažnyčių susitaikymo penkiasdešimtmetį.
* Aukštaitijoje reformuotą tikėjimą (bendrai vadinamą protestantizmu) įtvirtino didikai Mikalojus Radvila Juodasis ir Rudasis, Chodkevičiai, Žygimantas Augustas ir kt. Mažojoje Lietuvoje jį pradėjo platinti buvę katalikų kunigai, pirmieji reformatoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.
-------------------------------------------------------

2017-ieji Seimo nutarimu paskelbti: * Reformacijos metais; * Ievos Simonaitytės metais; * Lietuvių kalbos kultūros metais; * Algirdo Juliaus Greimo metais; * Piliakalnių metais; * Tautinio kostiumo metais; * Sporto metais.