Žmogus neturi gyventi vienas

Psichologai visame pasaulyje seniai priėjo prie bendros išvados apie idealų žmogaus būties modelį. Tai darni šeima, kurioje auga ne mažiau nei du vaikai.

Na, dėl vaikų skaičiaus vis diskutuojama, tačiau tai nekeičia esmės: žmogus negali ir neturi gyventi vienas.

Šeimos neatstos nei kolegos, nei draugai, nei ateinantys ir išeinantys mylimieji.

Reikalas čia ne tik tas, kad turime pratęsti giminę.

Pradėkime nuo sveikatos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Austrijoje ir daugelyje kitų šalių mokslininkai psichologai kartu su kitais medicinos specialistais atliko ne vieną kompleksinį vienišų žmonių organizmo būklės tyrimą.

Kai kurie pacientai buvo stebimi nuo dešimties iki dvidešimties metų laikotarpiu.

Išvados nebuvo malonios. Visų pirma tas, kuris pasmerkė save vienatvei, arba kurį jai pasmerkė gyvenimas, yra linkęs sirgti įvairiausiomis nervų sistemos ligomis.

Iš pradžių žmogų kamuoja nuotaikų kaita, depresija, o vėliau ima kibti ir rimtesnės nervų ligos.
Kažkuris iš literatų yra pasakęs, kad vienišius panašus į kosmonautą, skrendantį orbiton be palydovų.

Netiesa. Psichologai, kuriems teko dalyvauti rengiant kosmonautus skrydžiui, tvirtina, kad kosmonautas orbitoje jaučiasi geriau nei vienišas žmogus tuščiuose namuose.

Pirmąjį palaiko Žemė radijo ir teleryšiais. Sunkią minutę visada bus kam ištiesti psichologinės pagalbos ranką, bus kam priversti nusišypsoti, kai nesiseks.

Kai vienatvė sudarko nervų sistemą, žmogų apninka įvairiausios ligos.

Moters organizmas vienatvę pakelia sunkiau nei vyro. Būna, kad išoriškai vieniša moteris atrodo kur kas patraukliau nei jos ištekėjusi bendraamžė. Bet tai tik išorė.

Tarp psichoneurologų ir psichoterapeutų pacientų vis dėlto dominuoja vienišos moterys.

Šeima, - aišku, jeigu ji darni, - suteikia žmogui, žmonai, motinai ne tik psichologinės iškrovos galimybę, bet ir psichologiškai įkvepia.

Moteris gali džiaugtis ne tik savo, bet ir vyro bei vaikų laimėjimais, o bėdos gula ne tik ant jos vienos pečių.