Žaidimas pagal vyriškas taisykles, arba Kaip tampama "kale"

Gerai tai ar blogai, bet moteris "kalė" - stipri ir savimi pasitikinti, argi ne taip? Kad ir ką sakytumėte, gyvenimas verčia šiuolaikinę moterį būti stiprią, savarankišką, pasitikėti savo jėgomis. Pirmiausiai todėl, kad stiprių vyrų mažai, o antra - vyrų apskritai trūksta. Ir tada moteris, kurią gamta apdovanojo sugebėjimu išgyventi, - juk jai reikia ir vaikus išmaitinti, ir save, - sako: "Aš viską padarysiu pati."

Leisti sau būti silpnai galima tik šalia stipraus vyro?

Vyras, kuris kalba apie žavingą moterišką silpnumą, realiame gyvenime silpnai moteriai jokių privilegijų nesuteikia. Ypač dalykiniuose santykiuose. Jis norėtų padaryti iš jos tarnaitę ir virtuvės kombainą. Be to, įsimyli jis irgi stiprią, ryškią... kaip čia švelniau pasakius, kalytę.

Silpnomis moterimis mėgsta rūpintis tik tie vyrai, kurių stiprus tėviškas instinktas, bet jų labai mažai, o visi kiti greitai praranda susidomėjimą moters silpnybėmis.

Moteris priversta gyventi pagal vyrų taisykles. Jeigu ji jų nepriims - neužsidirbs, liks basa ir virtuvėje. Jeigu priims - taps savo gyvenimo šeimininke. Tokią moterį gerbs, vertins ir mylės stiprūs vyrai. Jie matys ją kaip lygiavertę partnerę. Kartais netgi prisibijos - nes ji gi nesileis skriaudžiama. Vyrams įdomu užkariauti stiprų "varžovą" - tai įgimti instinktai...

Vadinasi, vyrai meluoja, kai svaigsta apie švelnias, nuolankias moteris?

Stipri moteris tuo ir stipri, kad ji įvairi.

Moteris yra pūkuota katytė. Su nageliais. Jeigu vyras ją myli, kam jai išleisti tuos nagelius? Tada ji išties švelni ir meili. Bet neduok Dieve jis ją nuskriaus!

Manote, vyrai su tokiomis gali gyventi?

Štai vyras asistuoja moteriai: gėlės, dovanos, dėmesys, kava į lovą. Susituokė, po pusmečio - nei gėlių, nei kavos, iki vėlumos darbe. Arba su draugais. Viskas teisingai: jis moterį užkariavo, ko gi toliau asistuoti?

Su vadinamąja "kale" toks numeris neišdegs. Ji, bjaurybė, nepriklausoma ir savarankiška. Tuo metu, kai tyli miela katytė inkščia: "Vėl vakarienė atvėso, o man be tavęs liūdna...", stipri moteris tiesiog sako: "Jeigu tu nenori, aš einu savo reikalais."

Ji neturi laiko laukti ir dejuoti, ji nuolat užsiėmusi: darbas, draugai, teatrai, parodos, sporto salės, baseinas... Štai tada vyras šaukia: "Palauk manęs, eisim kartu!" Savarankiškai moteriai nepakomanduosi, su ja galima tik susitarti.

Sakoma, kad vyras - tai tas pats berniukas, kuriam vis dar reikia mamos žmonos kailyje.

Todėl, kad berniukus auklėja daugiausiai moterys. Tetulytės. Ir todėl, kad dauguma žmonų prisiima motinos vaidmenį. Jos elgiasi su vyru kaip su kaprizingu vaiku, kuriam niekas neįdomu.

Ir kurio niekaip nepriversi kuo nors užsiimti.

Nereikia versti! Užsiimkite savimi. Būkite ryškios, įdomios, patrauklios. Tiesiog mylėkite gyvenimą. Bendraudamos su vyrais pakeiskite toną. Pamirškite mamytės intonacijas: "Kodėl tu pavėlavai? Kur tu buvai? Kodėl tu taip elgiesi?" Tai tas pats, kas sakyti: "Nusiplauk rankas ir padaryk pamokas!" Kalbėkite kaip su lygiu: "Kol aš paruošiu vakarienę, gal galėtum pažaisti su vaiku?"

Lengva pasakyti: būk ryški ir savarankiška. Ne visos gamtos apdovanotos...

Būti moterimi apskritai nelengva. Rašykite savo gyvenimo scenarijų irgi nėra paprasta. Mergaičių, kurioms mama sakė: "Tu kvaila, nevalyva žioplė!", gyvenimo scenarijuje - vien suprogramuotos nelaimės. Bet užaugusios jos gali tą scenarijų perrašyti savaip, pasiskirti sau ne aukos, o nugalėtojos vaidmenį.

Parengė Olga Beleičeva, ve.lt