Ką daryti, jei vyras nuolat grasina nusižudysiąs

Tai labai sudėtinga problema ir visų jos aspektų vienu ypu neaprėpsi. Jūs dalyvaujate kito žmogaus gyvenime ir, žinoma, negalite nesijausti už jį bent iš dalies atsakinga.

Kita vertus, kiekvienas žmogus visų pirma yra atsakingas už savo paties paties gyvenimą ir turi pasirinkimo teisę. Jūsų vyras jums tiesiog grasina.

Jūs nesate specialistė, todėl diktuoti ar net reikalauti iš jūsų imtis tinkamų priemonių, kad išgelbėtumėte savo vyrą nuo savižudybės, nebūtų teisinga.

Akivaizdu, kad kai kurie jo veiksmai yra demonstratyvus šantažas ir turi vienintelį tikslą - pažaboti jūsų valią. Pavojinga tai, kad ne visos parodomosios savižudybės baigiasi laimingai.

Jūs tikriausia ir pati suprantate, kad tokių derybų, kaip "arba elgiesi kaip aš noriu, arba nusižudau", normalioje šeimoje neturėtų būti nė užuominos.

Bet jei jau tenka su tuo susidurti, jūsų poelgiai turėtų būti tvirti ir nuoseklūs.

Kontroliuoti įvykių eigos jūs negalite, paspartinti - neturite teisės, vadinasi, reikia reaguoti... normaliai.

Kokia yra normali žmogaus reakcija į tai, kad kažkas nori numirti?

Tikriausia derėtų pasakyti, kad jums toks poelgis sukeltų begalinį skausmą, kad artimam žmogui pasitraukus iš gyvenimo, būtų be galo sunku.

Tačiau būtina pridurti, kad jūs asmeniškai neįsivaizduojate, kaip jį sustabdyti.

Vyras, žinoma, tvirtins, kad reikia viso labo tik elgtis taip, kaip jis prašo.

Čia galite paprieštarauti: jūs jį mylite, vertinate ir branginate, tačiau negalite elgtis pagal jo valią (todėl, kad turite nuosavą požiūrį į savo vietą gyvenime).

Ir dar kartą pakartokite, kad labai sielositės, jeigu jis atims sau gyvybę.

Jūsų pozicija bus pakankamai nuosekli - pripažinsite, kad branginate šį žmogų, tačiau kartu pagarsinsite savo teises į nuosavas vertybes.

Visa kita - jo pasirinkimas.

Jeigu matote, kad vyras vis dėlto nebevaldo emocijų ir ketina griebtis ko nors siaubingo, - bėkite nuo galimos dramos kuo toliau. Nesant publikos parodomosios savižudybės nevyksta.

Atsitikus blogiausiam - kvieskite gydytojus.

Ir supraskite, kad situacija jums nebepavaldi. Tai jau nebe jūsų kompetencija. Jums derėtų pasirūpinti, kad vyras, atgavęs jėgas, tiesiai iš ligoninės patektų į psichoterapeutų rankas.

Jūs nekompetentinga ir tuomet, kai žmogus, jau bandęs žudytis, vėl ima kalbėti apie tą patį.

Tai, kas vyksta, yra dėsninga ir jums nepavaldu, todėl pripažinkite sau, kad negalite kontroliuoti padėties.

Jūs neturite savęs kaltinti dėl to, kas vyksta šeimoje. Jūs vyras tapo toks ne todėl, kad susipažino su jumis. Jis toks buvo jau iki šios pažinties.

Galimas daiktas, jumyse jis pamatė žmogų, kuriuo galima žaisti.

Nors ir dedasi esąs auka, iš tiesų jis yra agresorius.

Parengė S.T.