Vaistas nuo streso - skaičiuoti banknotus

O štai finansinės problemos, priešingai, verčia elgtis neadekvačiai, mano Kanados specialistai. Pinigai daro žmones lojalius, o jų nebuvimas - nesąžiningus.

Atlikdami eksperimentą, amerikiečiai psichologai savanorius suskirstė į dvi grupes.

Vieną jų paprašė perskaičiuoti 80 šimto dolerių banknotų, o kitą - tokį pat skaičių popieriaus lapelių.

Paskui visiems buvo pasiūlyta pažaisti kompiuterinį žaidimą, kuris žaidėjams turėjo kelti psichologinį diskomfortą.

Pasirodė, kad tie, kam teko skaičiuoti tikrus pinigus, žaisdami nervinosi gerokai mažiau negu dalyviai, skaičiavę paprastus lapukus. Antrajame etape savanoriai turėjo įkišti ranką į karštą vandenį.

Skaičiavusieji pinigus aukštą temperatūrą kentėjo ilgiau už antros komandos narius.

Specialistai nutarė, kad galima rekomenduoti pinigų skaičiavimą kaip būdą kovoti su stresu.

Taip pat pastebėta, kad žmonės, kurie patiria finansinių problemų, yra dažniau linkę paminti moralės principus negu tie, kurių padėtis yra gera.

Tokią išvadą daro Toronto universiteto vadybos mokyklos specialistai.

Nors dauguma žmonių tvirtina, kad jokiomis aplinkybėmis nepasielgtų nedorai, kilus finansiniams sunkumams jų principai tampa ne tokie griežti, ypač jei juos pažeidus materialinė padėtis gerėja.

Jie gali pasiryžti paimti kyšį, pavogti, nuslėpti mokesčius arba kokiam kitam nusikalstamam veiksmui.

Taip pat jie pradeda atlaidžiau vertinti kitus žmones, kurie taip elgiasi.

Mokslininkų teigimu, žmonės savo materialinę gerovę dažniausiai vertina lygindami save su aplinkiniais.

Jei jaučiasi nuskriausti, palyginti su kitais, tai gali juos pastūmėti pažeisti įstatymą arba pasielgti nedorai.

Pavyzdžiui, jei pinigų turime pakankamai, nė už ką nesutiksime užsiimti kokiu nors aiškiai nelegaliu verslu, kaip prekyba narkotikais.

Be to, akcentuoja ekspertai, žmonių elgesį sudėtingoje finansinėje padėtyje veikia teisingumo jausmas.

Pavyzdžiui, jei žmogus suvokia, kad gauna būtent tiek, kiek uždirba, jis vargu ar eis į kompromisą su sąžine.

O jei esant tokioms pačioms kitoms aplinkybėms jis uždirba mažiau už kolegas, tai yra priežastis sabotuoti darbą ir bjauriai elgtis su bendradarbiais.

Būtent tie darbuotojai, kurie jaučiasi esantys neįvertinti, dažniausiai ima regzti intrigas.

Labai dažnai pinigų trūkumas tampa vieninteliu amoralaus elgesio pateisinimu.

Dėl pinigų stygiaus jaučiamės nesaugūs ir esame pasirengę daug kam, kad tik pakeitus padėtį.

Mums atrodo, kad tokia padėtis nutrina moralės ribas ir būtinybė jas peržengti jau nebekelia tokio pasibaisėjimo.

Todėl nereikėtų kalbėti apie savo „aukštus principus“, kol nepatyrėte tikrai sunkių laikų, mano mokslininkai.