Vaikų populiarumo arba nepopuliarumo priežastys (2)

Tam žaidžiami žaidimai, per kuriuos vaikai vienas kitam turi sakyti teigiamus dalykus, vadinti švelniais vardais, įvardyti gerus bruožus etc. Pavyzdžiui, žiūrint į akis kaimynui, reikia pasakyti keletą gerų žodžių: pagirti, palinkėti ką nors gera, įteikti jam dovaną.

Svarbiausia - "sunkiam" vaikui parodyti, kad visi kiti jo atžvilgiu yra nusiteikę palankiai ir gali jo labui padaryti ką nors gera.

Tačiau toli gražu ne visi agresyvūs arba užsidarę mažyliai įstengs pagirti kitus, pasakyti malonų žodį ar įteikti dovaną. Jokiais būdais negalima vaiko versti tai daryti arba barti už sąlygų nevykdymą! Tegu iš pradžių jis tik stebi iš šalies ir tyli. Praktika parodė, kad kai nepopuliarūs vaikai girdi apie save gerus žodžius, gauna dovanų, jie liaujasi siautę ar ignoravę aplinkinius ir neslepia džiaugsmo dėl patiriamo draugiškumo. Bendraamžių dėmesys ir pripažinimas anksčiau ar vėliau sukelia atsakomąją reakciją.

II etapas

Kito etapo tikslas - išmokyti vaikus tinkamai suprasti bendraamžius: jų veiksmus bei posakius.

Keistas dalykas: ikimokyklinukai bendraamžių dažnai net nepastebi. Jeigu vaikas susikoncentravęs į save, jis į kitus vaikus atkreipia dėmesį tik tada, kai jie jam trukdo arba grasina, arba kai jų rankose atsiduria įdomus žaislas.

Suaugęs žmogus šioje situacijoje turi nukreipti vaiko dėmesį nuo savęs į kitus vaikus. Geriausias būdas - atkartoti svetimus žodžius arba veiksmus. Toks skatinimas atkartoti - svarbus žingsnis atkuriant bendrumo su kitais jausmą. Šiam jausmui stiprinti esama daug žaidimų, pavyzdžiui - "Sugedęs telefonas", "Aidas", "Veidrodis" ir t.t.

Vėliau korekcinis darbas dirbamas taip, kad nepopuliarus vaikas pats gautų galimybę išreikšti draugiškumą kitų vaikų atžvilgiu, padėti jiems sunkiomis (žaidimo) aplinkybėmis. Tokia parama, net kai ji stimuliuojama žaidimo taisyklėmis, teikia vaikui malonumo dėl savo paties gero poelgio. Bendras darbas ir pagalba draugui vienija vaikus ir sukuria artumo jausmą. Be to, ši parama iš vaiko nereikalauja didelės aukos.

III etapas

Paskutiniame etape galima organizuoti bendrą vaikų veiklą - tokią, kad jiems reiktų derinti savo veiksmus ir tartis. Praktika rodo, kad bendra veikla galima tik sureguliavus vaikų tarpusavio santykius (I, II etapai). Mažyliai, turintys bendravimo sunkumų, susitelkę į save (tiek agresyvieji, tiek uždarieji), nėra pasirengę jungtis į būrį.

Bendrą veiklą geriau iš pradžių organizuoti poromis, kad vaikai ką nors darytų "paslapčia nuo kitų". Tai skatins juos tartis ir jungti pastangas. Svarbu, kad uždavinys ne stimuliuotų varžymąsi, o skatintų produktyvumą. Pavyzdžiui, kiekviena vaikų pora gauna po mozaiką ir turi sudėlioti savo sugalvotą paveikslą (detales pasidalija per pusę). Gautas rezultatas parodomas visiems kitiems. Arba du vaikai viename lape popieriaus turi nupiešti namelį ir papasakoti, kas jame gyvena. Panašūs žaidimų siužetai stimuliuoja vaikų bendrumo jausmą ir juos gali naudoti ne tik darželių auklėtojai ar psichologai, bet ir tėvai.

Kur tik vaikas susitinka su bendraamžiais - svečiuose, kieme, namuose - pabandykite nukreipti jo dėmesį nuo savęs į kitą, žadinkite jo norą rūpintis kitu įtraukdami į buitinį ar žaidybinį siužetą (tik neskaitykite notacijų!), kuriame būtinas dėmesys partneriui. Beje, labai svarbu, kad tokiuose žaidimuose vaikai nebūtų lyginami vienas su kitu.

Kasdieniame šeimos gyvenime nefiksuokite vaiko trūkumų ir dorybių. Kur kas svarbiau yra nuolat atkreipti jo dėmesį į tai, kokie svarbūs yra jo veiklos (žaidimo, piešimo, konstravimo etc.) rezultatai.

Pagrindinis vaiko moralinių savybių lavinimo bei bendravimo sunkumų šalinimo būdas yra ne mažylio gyrimas ar peikimas, o bendrumo su kitais jausmo ugdymas, įtakos kitų žmonių gyvenimui suvokimas.

Parengė Inga TERESIŪTĖ