Vaikas pasaulį suvokia kitaip

Vaikų psichoanalizė, kurią pirmą kartą pasaulyje Zigmundo Froido (Sigmund Freud) dukra Ana Froid (Anna Freud) pakreipė nuo patologijos prie normos, iškėlė svarbiausią problemą - kad suaugę žmonės nesuvokia esminių skirtumų tarp savęs ir vaikų.

Šie skirtumai pirmiausiai liečia mąstymo ir emocinius procesus.

Objektų tarpusavio sąveikos srityje maži vaikai nuo suaugusiųjų pirmiausiai skiriasi savo EGOCENTRIŠKUMU.

Vaikui reikia motinos, ir jis ja naudojasi išskirtinai savo poreikiams tenkinti. Suaugusieji dažnai tai traktuoja kaip per didelį egoizmą ir kaprizus.

Mažylis nesuvokia motinos kaip savarankiškos asmenybės, todėl jos interesai, polinkiai, rūpesčiai ir viskas, kas su ja vyksta, - jos ligos, išėjimas iš namų ir, kaip rašo Ana Froid, netgi jos mirtis vaikui reiškia jo daliai skirtą netektį. Kito vaiko gimimą šeimoje pirmagimis (iki tam tikro amžiaus) taip pat suvokia kaip išdavystę jo atžvilgiu.

Jeigu vaikas suserga, tai tėvai, priversti jį gydyti, neduoti tam tikrų produktų, girdyti karčius vaistus, švirkšti ampules, netgi guldyti į ligoninę, mažylio galvelėje virsta kankintojais. Tokia vaiko interpretacija yra normali.

Taip pat skiriasi vaikų ir suaugusiųjų ORIENTACIJA LAIKE. Šių skirtumų esmė ta, kad suaugusieji laiko intervalus matuoja chronometrais arba pokyčiais, vykstančiais gamtoje. O vaikai to arba kito laiko intervalo trukmę matuoja savo poreikių intensyvumu. Alkis, noras ištuštinti žarnyną arba šlapimo pūslę, nuovargis vaikui negali palaukti, nors pedantiški tėvai, prieš maitindami jį, žiūri į laikrodį. Netgi keletas minučių priverstinio maisto laukimo kūdikiui atrodo amžinybė. Alkis ir sotumas skatina jį klaidingai spręsti apie laiko intervalo trukmę tarp maitinimų. Todėl laiko matavimas suaugusiųjų masteliais kūdikiui yra žalingas.

Vaikas gyvena pagal principą "noriu - duok", o tėvai - "reikia" ir "naudinga".

Kiti skirtumai - SEKSUALINĖJE SRITYJE. Pavyzdžiui, vaikas lytinius tėvų santykius traktuoja kaip šiurkštų motinos užpuolimą.

Jeigu tėvai nežino, nesupranta ir nepaiso šių skirtumų, vaiko išgyvenimuose tai gali tapti trauminiu įvykiu. Tai gali paskatinti vaikų baimes, nevisavertiškumo kompleksą, patologinius pokyčius, ugdymosi sunkumus, pakenkti vaiko ir motinos ryšiui.

Parengė Liana Ambarcumian