Už gyvenimą kovoja tik savanoriai

Kupiškio rajone 2006-2010 m. nusižudydavo du kartus daugiau žmonių nei vidutiniškai šalyje. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje savo noru su gyvenimu atsisveikino vidutiniškai 31,9, o Kupiškio rajone - beveik 82 žmonės.

2010 m. rajone iš gyvenimo pasitraukė net 20 gyventojų, 2011 m. - 11, 2012 m. - 13, 2013 m. - 11, 2014 m. - 10. Kiek kupiškėnų prieš save pakėlė ranką pernai, statistikos nėra.

Pastaraisiais metais iš Kupiškio sulaukiama ne tokių niūrių žinių. Teigiama, kad, pasitelkus žinomus šalyje specialistus psichiatrus, psichologus, kupiškėnams pavyko savižudybių skaičių sumažinti. Todėl minėtas keturias savivaldybes Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuras atrinko iš dešimties rajonų, kuriuose ši problema aktualiausia, ir paragino sekti kupiškėnų pavyzdžiu.

Tačiau Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje medicinos psichologe dirbanti Valija Šap, kuri prieš porą metų ėmėsi iniciatyvos rajone kurti savižudybių prevencijos programą, rezultatais neskuba džiaugtis.

„Mokslas sako, kad siekiant konstatuoti savižudybių mažėjimą, reikia palaukti nors penkerius metus. Kad ir būtų dabar stebimas mažėjimas ar didėjimas, mes negalime pasakyti, kad tai tikrai mūsų nuopelnas. Mes turime dar bent penkerius metus dirbti“, - teigia psichologė.

Ji pripažįsta, kad dabar galima kalbėti apie rajone sukurtą sistemą, kaip suteikti pagalbą suicidinių minčių persekiojamiems žmonėms. Į ją įtraukti seniūnijose dirbantys specialistai, kurie pagalbos reikalingą žmogų pažįsta, prižiūri ir juo rūpinasi. Taip pat į šį procesą įtraukti ir policijos pareigūnai.

Kupiškėnams pavyko programą parengti prisikvietus šalyje pripažintus ekspertus iš Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetų. Nuolatiniai kupiškėnų talkininkai - profesoriai Danutė Gailienė, Arūnas Germanavičius, Aurelijus Veryga, psichologas Paulius Skruibis.

„Atsirado sistema, specialistai jau pasirengę atpažinti riziką, į ją reaguoti, žino, kur nusiųsti žmogų. Dėl to padaugėjo pagalbą gaunančiųjų skaičius, yra išgelbėtų žmonių. Nuo 2015-ųjų vasario, kai buvo pradėtas įgyvendinti algoritmas, iki vasaros pabaigos besikreipiančiųjų pagalbos skaičius padidėjo kelis kartus. Ir dabar, pavasarį, srautai yra dideli, - teigia V.Šap ir priduria, kad juodos mintys apninka žmones dėl įvairiausių priežasčių. - Dažniausios - alkoholizmas ir skurdas. Mes dabar matome, kad pagalbos reikia senyviems žmonėms, sergantiems lėtinėmis, progresuojančiomis onkologinėmis ligomis, kenčiantiems skausmą, bet paliatyvios slaugos problema aktuali ne tik Kupiškyje.“

Įdomu, kad ši programa sukurta visuomenininkų pastangomis. Kupiškio rajono valdžia buvo tik pasyvi stebėtoja, palikusi problemą spręsti entuziastams. Du kartus buvo parengtas tarybos sprendimo projektas dėl savižudybių prevencijos veiklos finansavimo, bet abu kartus prašymus politikai atmetė. Programos iniciatoriai paramos sulaukė tik iš verslo, kuris finansuoja privačias psichologų konsultacijas.

Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ nenorėjo pripažinti, kad savivaldybė nepadėjo visuomenininkams.

„Jie pradėjo tą iniciatyvą, pradėjo visuomeniniais pagrindais, išėjo į tam tikrą lygį su tuo savižudybių prevencijos algoritmu, su tuo ir reikia sveikinti. O kad savivaldybė neparemia... Ne visada parama būna pinigais, ko jie labai pageidavo. Kitas dalykas, pervesti pinigus net nebuvo kam, nes nebuvo nei jokios atsiskaitomosios sąskaitos, nei jokios organizacijos“, - sakė meras ir patikino, kad savivaldybė prisidėjo kitaip. Esą parama galima laikyti prevencijos grupėje dirbančius seniūnijų socialinius darbuotojus, Pirminės sveikatos priežiūros centro specialistus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“