Universali meilės kalba

Ji plačiai nusišypso prie baro sėdinčiam simpatiškam vyriškiui. Pagavusi jo kerinčias akis, šiek tiek kilsteli antakius ir kukliai pasukdama smakrą į šoną nukreipia žvilgsnį kitur. Elegantiškai pažaidžia plaukais, taip subtiliai apnuogindama savo kaklą, ir, grakščiai atsistojusi nuo stalo, visų dėmesį nukreipia į seksualiai linguojančius klubus.

Jis nepastebimai įsitraukia į šį žaidimą – sukryžiuoja rankas virš galvos, atsilošia kėdėje, taip tarsi išryškindamas savo kūno raumenis. Kilsteli galvą. Šoninė šviesa pabrėžia jo nepriekaištingus smakro ir skruostikaulių bruožus. Jis šypsosi. Praeina vos kelios minutės – ir jis išdrįsta pavaišinti jį sudominusią moterį gėrimu. Kontaktas užmegztas sėkmingai.

Tikriausiai ne kartą teko regėti panašias flirto scenas klube, bare ar kitose susibūrimo vietose. Flirtuojame taip natūraliai, kad net nesusimąstome, kas skatina mus taip elgtis. Taip, tokiu būdu parodome savo susidomėjimą priešinga lytimi, tačiau kodėl siunčiame būtent tokius, o ne kitokius signalus? Pažvelkime į šį meilės žaidimą biologiškai.

Geriausių genų medžioklė

Evoliucinės psichologijos šalininkų teigimu, žmonėms, kaip ir gyvūnams, flirtas tėra būdas surasti tinkamiausią partnerį. Iš pirmo žvilgsnio nekalti flirto signalai siunčia labai konkrečią žinią – ar esame pajėgūs pratęsti giminę. Neromantiška, bet evoliuciškai efektyvu. Linguodama klubais ar kitaip juos išryškindama, moteris nukreipia vyro dėmesį į dubenį, tarsi parodydama, kad yra pajėgi išnešioti ir pagimdyti vaiką. Pakeldama antakius ir taip vizualiai padidindama akis (panašiai daro ir kūdikiai), ji akcentuoja jaunystę ir savo nuolankumą. Kukliai nukreipdama žvilgsnį į šalį moteris parodo, kad nėra lengvai pasiekiama ir kad į romantinius santykius leistųsi ne su kiekvienu kandidatu. Vyras, akcentuodamas savo smakrą, žandikaulį, krūtinės raumenis, praneša apie vyriško hormono testosterono kiekį organizme arba, kitaip tariant, apie galimybę sėkmingai perduoti genus ir apsaugoti būsimą atžalą. Akių kontaktas, juokas, dosnumas rodo, kad šis vyras yra ne tik gerų genų nešiotojas, bet ir gali būti rūpestingas tėvas, garantuojantis materialinį saugumą bei emocinę paramą. Taigi flirtuodami neleidžiame laiko tuščiai – vienas kitą įvertiname pagal daugelį kriterijų. Įdomu ir tai, kad sėkmingą flirtą vainikuojantis bučinys taip pat yra būdas įvertinti partnerio tinkamumą. Tai tarsi dar kartą leidžia galutinai įsitikinti, ar sprendimas priimtas teisingai. Besibučiuojantys asmenys apsikeičia svarbia informacija, apimančia chemines, lytėjimo užuominas, kurios signalizuoja, ar partneriai yra genetiškai suderinami. Jei bučinys nėra tinkamas, daugumos porų keliai išsiskiria. Biologas Claus Wedekin nustatė, kad dailiosios lyties atstoves labiausiai vilioja genetiškai skirtingą imuninę sistemą turintys vyrai, nes tokių tėvų būsimo atžalos atsparesnės įvairioms ligoms. Bučinys veikia tarsi saugiklis – jei pora tinkama, meilės srovė teka toliau, jei ne – išmušami „saugikliai“ ir srovė sustoja. Tyrimų duomenimis, net 66 proc. moterų yra nutraukusios santykius vien dėl netikusio bučinio.

Pradžioje instinktai, vėliau protas

Šiuo aspektu žmonės mažai kuo skiriasi nuo gyvūnų. Štai povas patelę vilioja spalvinga uodega. Tas, kurio plunksnos gražiausios, laimės geriausių patelių dėmesį, o nušiurėlis tenkinsis „likučiais“. Toks patelių pasirinkimas gyvūnijos pasaulyje nestebina. Biologai William Hamilton ir Marlena Zuk nustatė, kad povai, kurių gražios plunksnos, yra atsparesni tam tikriems parazitams, vadinasi, ir jų genai geresni. O ką pirmiausiai pastebi žmonės? Thornhill teigimu, moterys dažniau dairosi į simetriškų bruožų vyrus, kuriuos vertina kaip labiau dominuojančius, turtingesnius, įtakingesnius, geresnius sekso ir santuokos partnerius. Įdomu tai, kad tokių vyrų savivertė sutampa su moterų. Simetriškos dailiosios lyties atstovės vyrams taip pat patrauklesnės – jie jas vertina kaip vaisingesnes, seksualesnes, sveikesnes ir geresnes partneres santuokai. Nustatyta, kad kuo vyras taisyklingesnių bruožų, tuo daugiau seksualinių partnerių jis turi. Be to, jam lengviau sekasi prikalbinti dailiąją lytį seksualiniams nuotykiams ir nekaltybę praranda kur kas anksčiau nei kiti.

Kūrybiškumas, humoras ir protas – bruožai, kurių daugelis pageidaujame, – taip pat padeda spręsti, kokia bus poros darna. Mokslininko Gangestad teigimu, partneriai, kurie supranta vienas kito juokus (mąstymo būdą, kūrybinį polėkį), tarsi signalizuoja, kad jų nervų sistema veikia panašiai, taigi tikėtina, kad jie vienas kitam tinka.

Sprendimas – vos per vieną minutę

Ar partnerį vertiname tik biologiškai? Ne, tačiau flirto pradžioje svarbiausią vaidmenį atlieka būtent gamtiniai aspektai. Užsimezgus pažinčiai vyras ir moteris vienas kito tinkamumą vertina pagal racionalesnius aspektus – ar sutampa jų vertybės, požiūriai, bendravimo būdas, pomėgiai ir t. t., tačiau susižavėjimo ir flirto metu valdžią į rankas ima limbinė sistema – taigi vadovaujamės emocijomis ir instinktais. „Jei flirtą valdytų racionaliosios smegenų dalys, žmonės tikriausiai visai neflirtuotų“, – teigia biologas Antonio Damasio. Jis pastebėjo, kad asmenys, kurių smegenyse pažeista tarp limbinės sistemos ir aukštesniųjų smegenų sričių esanti jungtis, yra protingi ir racionalūs, tačiau nesugeba priimti sprendimų. Būtų liūdna paleisti tą vienintelį vien todėl, kad protas norėjo šiek tiek ilgiau ir giliau paanalizuoti sutiktąjį.

Gamta pasirūpino ne tik tuo, kad pro mūsų akis nepraslystų tinkamas partneris, bet ir tuo, kad greitai priimtume sprendimą, ar su juo verta užmegzti kontaktą. Juk laikas, o tuo labiau konkurentai, nestovi vietoje. Tyrimai rodo, kad per trumpą laiką moterims gana tiksliai pavyksta nustatyti vyro stipriąsias ir silpnąsias vietas. Mokslininkas Steven Gangestad savanorėms rodė vienos minutės pokalbio su vyrais ištraukas, iš kurių jos turėjo įvertinti įvairias kandidatų charakteristikas. Kaip parodė rezultatai, moterų vertinimai sutapo su pačių dalyvių savęs vertinimu. Vadinasi, užtenka vos minutės, kad suprastume, su kuo turime reikalą! Robert Kurzban teigimu, žmonės paprastai gerai supranta savo vertę pasimatymų rinkoje ir nesunkiai gali įvardinti ką tik sutiko asmens tinkamumą. Mokslininkas stebėjo porų elgesį per greituosius pasimatymus. Vakaruose tai itin populiarus vienišų žmonų susitikimo būdas. Vienu metu paprastai surengiama apie 30 pasimatymų, trunkančių vos 3 minutes. Pabendravus su vienu kandidatu, vėliau bendraujama su kitais. Po kiekvieno pasimatymo tiek vyras, tiek moteris turi nurodyti, ar dar kartą norėtų susitikti su šiuo žmogumi. R. Kurzban pastebėjo, kad nors pasimatymas trunka 3 minutes, sprendimus poros dažniausiai būna priėmusios kur kas greičiau. Atrodytų keista, tačiau tokie svarbūs dalykai kaip išsilavinimas, pajamos, socialinis statusas, religija atlieka antraeilį vaidmenį. Rodos, širdis iš tikrųjų žino, ko nori.

Flirto asai

Karalienės Viktorijos laikais vyrai ir moterys turėjo laikytis griežtų pasimatymų etiketo taisyklių. Stiprioji lytis negalėdavo susipažinti su jam patikusia moterimi tol, kol negautas jos leidimas. Moteris negalėdavo atvirai rodyti dėmesio jokiam vyrui (kad ir kaip jis jai patiktų), tačiau kartu negalėjo būti per daug uždara, kad neatbaidytų potencialių jaunikių. Šiais laikais partnerį susirasti kur kas paprasčiau. Ir, kad ir kaip būtų keista, iniciatyvos imasi nebe vyrai, o moterys. Profesorė Monica Moore, stebėdama moteris įvairiuose baruose, klubuose ir restoranuose, nustatė, kad dailiosios lyties atstovės inicijuoja apie 2/3 flirto atvejų. „Vyras gali manyti, kad santykiai užsimezgė jo dėka, tačiau iš tiesų pirmąjį kabliuką dažniausiai užmeta moterys.“ Mokslininkų teigimu, jos tai daro sąmoningai, tačiau itin subtiliai. Moterys žino kiekvieno savo signalo galią ir tuo naudojasi. Paklausus dailiosios lyties atstovės, kaip ji suviliojo vyrą, išgirstumėte išsamų ir detalų naudojamų triukų repertuarą, o vyras atsakytų paprasčiau: „Tiesiog užkalbinau man patikusią moterį.“ Dailiosios lyties atstovės išmoksta flirtuoti gana anksti. M. Moore, stebėjusi 13–16 metų paaugles įvairiose susibūrimo vietose, nustatė, kad jos parodo 31 iš 52 flirtavimo ženklų. Dažniausiai jos kopijuoja grupės lyderės elgesį – jei ji pasitaiso plaukus, kitos daro tą patį. Paauglės vidutiniškai siunčia 7,6 flirto signalus per valandą, suaugusios moterys – 44,6. Tačiau, laikui bėgant, jos tampa tikromis profesionalėmis.

O kaip flirtuojate jūs?

Žmonės dažnai nusivilia savo gebėjimu suvilioti priešingą lytį – vieniems taip ir nepavyksta patraukti simpatijos dėmesio, kiti, nors ir apsupti gerbėjų, nesuranda tinkamo partnerio ilgalaikiems santykiams. Kodėl taip nutinka? Mokslininko J. Hall teigimu, būsimų romantinių santykių sėkmė labai priklauso nuo flirtavimo stiliaus. „Jei žinotume, kaip flirtuojame ir kokios šio stiliaus pasekmės, galėtume pakoreguoti savo elgesį“, – teigia mokslininkas. Ištyręs daugiau nei 5 tūkst. žmonių J. Hall nustatė penkis pagrindinius flirtavimo stilius: tradicinis, žaismingas, mandagus, nuoširdus ir fizinis. Kiekvienas mūsų naudojame skirtingas šių flirtavimo stilių proporcijas, tačiau dažniausiai dominuoja kuris nors vienas. Žinodami savo silpnąsias vietas, galime lengviau suprasti, kodėl pastangos suvilioti priešingą lytį baigiasi ne taip, kaip tikėjomės. „Jei nesate patenkintas savo flirto rezultatais, vadinasi, jums reikia keisti taktiką“, – teigia J. Hall.

Kiekvienas flirtavimo stilius turi savų pliusų ir minusų. Tarkime, asmeniui, flirtuojant žaismingu ir fiziniu stiliumi, nesunku sudominti priešingą lytį, tačiau tokie žaidimai dažniausiai baigiasi vienos nakties nuotykiais. Nuoširdaus ir mandagaus stiliaus atstovams sunkiau sekasi parodyti savo tikruosius jausmus ir suvilioti potencialius kandidatus, tačiau jiems dažniau pavyksta surasti tą vienintelį. Pastebėta, kad fiziniu ir žaismingu stiliumi dažniausiai flirtuoja ekstravertai, tradiciniu – į neurotiškumą linkusios asmenybės, nuoširdžiu – atviri patyrimams žmonės.

Psichologija tau