"Tu myli darbą, ne mane..."

Nei tėtis, nei močiutė, nei senelis mamos jiems nepakeis. Mažylis mamos poreikį jaučia fiziškai - tarp jų yra labai stiprus energetinis ryšys. Nuolatinis jos nebuvimas šalia vaiko psichikai padaro žalos, kuri vėliau, jau suaugus, išryškėja kaip nepasitikėjimas savimi, nesaugumo jausmas ar agresyvumas.

"O ką man daryti? - paklaus dirbanti mama. - Negi mesti darbą?" Kritiškais momentais psichologai rekomenduoja taip ir pasielgti.

Jeigu vaikas sunkiai išgyvena permainų laikotarpį (pavyzdžiui, pradėjęs lankyti mokyklą, šeimai pakeitus gyvenamąja vietą, jis smarkiai pasikeičia) arba paauglystės periodas tėvams kelia daug nerimo, tuomet verta pagalvoti ir apie kardinalų sprendimą atsisakyti darbo. Tačiau dažniausiai įmanoma rasti kompromisą ir suderinti vaiko priežiūrą bei darbą. Tik tą reikia daryti nuo pirmos darbo dienos, nuolat ir nuosekliai.

Darbo diena baigėsi...

Vos pravėrusi namų duris, jūs skubate gaminti vakarienę, tvarkyti namus arba, iš nuovargio vos vilkdama kojas, įsitaisote ant sofos ir meldžiate, kad jus bent pusvalandžiui paliktų ramybėje.

Bet jūsų vaikai jūsų laukė visą dieną... Todėl sugrįžusi pirmiausia juos priglauskite ir pabučiuokite, kad jie pajustų jūsų rankų prisilietimą, užuostų jūsų kvapą. Išklausykite jų pasakojimus apie tai, kas šiandieną jiems nutiko.

"Mamyte, ateik", - prašo trimetis mažylis, vildamasis, kad mama pabus su juo, pažais kaladėlėmis, paskaitys knygelę. Sulaukęs mamos, jis mano, kad ji turi priklausyti jam vienam.

Jis nenori dalytis ja nei su tėčiu, nei su broliu ar sese. Galite kiek norite jam aiškinti, kad turite atlikti neatidėliotinus reikalus - jis šito nesupras. Atstumtas jis jausis nereikalingas ir nemylimas.

Papasakokite mažyliui tokią istoriją: "Kartą gyveno mažas berniukas, meškiukas ir mama. Kiekvieną rytą mama išeidavo į darbą, o mažąjį berniuką globodavo meškiukas.

Jie visą dieną praleisdavo drauge, o kai mama sugrįždavo namo, meškiukas pasakodavo jai, kaip jie praleido dieną"...

Sekite vaikui pasakas, kuriose atsispindėtų jūsų dalyvavimas, o žaislas, kurį jam padovanojote, būtų gerasis šių pasakų herojus.

Pasišnibždėjimai su paaugusiais sūnumi ar dukra pusvalandį prieš miegą - puikus būdas neprarasti ryšio. Išklausinėkite vaiką apie jo draugus, norus ir svajones. Papasakokite apie savo reikalus, pasitarkite dėl pirkinių, kartu pasvarstykite šį bei tą...

Darbo diena prasideda...

Rytas, visi skuba: tėvai - į darbą, vaikas - į mokyklą. "Knygas vėl pamiršai susidėti?", "Batų nenusivalei, tu nevala!". Sustokite. Pagalvokite, kad nuo jūsų priklauso, kaip nusiteikęs jūsų vaikas įžengs į klasę.

Jei iš labo ryto savo susierzinimą išliesite ant vaiko, kaip jūs pati jausitės atėjusi į darbą?

Atidėkite barnius ir moralus kitam laikui. Neįsiplieskite ryte.

Palinkėkite vaikui geros dienos, sėkmės rašant kontrolinį darbą, pagirkite už ką nors. Juk tai taip nesunku.

"Aš labai tave myliu. Pasimatysime vakare", - pieštukinėje atrastas mamos laiškelis arba žinutė mobiliajame telefone jūsų vaiką nudžiugins labiau už žaislą ar saldainį. Jūsų nėra šalia, bet jis žino: jūs jį prisimenate ir mylite.

"Pamokas paruošei?"

"Pavalgei? Ką dabar veiki?" Paskambinus darbo telefonu, žinoma, sunku kitaip kalbėti, bet pagalvokite, kaip, išgirdęs tokį "tarnybinį" mamos balsą, jaučiasi jūsų vaikas?

Ne nuoširdus rūpestis, o formali kontrolė vaiką žemina.

Ypač paaugliai liguistai reaguoja ir audringai protestuoja prieš tokią "priežiūrą". Jie pasidaro uždari, ir jau tada apie savo vaiko interesus mama sužino paskutinė, jeigu apskritai sužino.

Nereikia kas valandą skambinti ir įkyrėti vis tais pačiais klausimais.

Jeigu negalite ramiai dirbti, paskambinkite sykį, tačiau prieš tai sutramdykite savo užsidegimą viską kontroliuoti.

Pokalbį pradėkite prašymu (pvz., pažiūrėti, ar yra šaldytuve pieno), o pagrindinį jums rūpimą klausimą pateikite lyg tarp kitko: "Pamokas turbūt jau paruošei?".

Užuot pagrasinusi: "Nebandyk pareiti vėlai...", pasakykite: "Aš šiandien pareisiu anksčiau, norėčiau su tavimi pasitarti. Visą dieną galvojau, kaip teisingai angliškai suformuluoti tokį sakinį...

Gal galėsi man padėti?"

Kartais labai naudinga pasikeisti vaidmenimis: vaikas - jūsų ramstis, patarėjas ir draugas.

Pagal užsienio spaudą