Nuo 1970-ųjų metų Vakaruose labai sustiprėjo judėjimas už įvairių mažumų teises. Į priekį išsiveržė feminizmas, o prie jo labai greitai prisijungė homoseksualūs žmonės. Pastarieji savo lytinę orientaciją iškėlė kaip žmogaus teises. Rodos, 1994 metais iš tarptautinės psichikos ligų klasifikacijos homoseksualumas, kaip psichikos sutrikimas, buvo išbrauktas.
Nuo 1991 metų Vakaruose įsigalėjo ir interseksualių žmonių judėjimai, įsitvirtino hermofrodito sąvoka. Tai žmonės, kurie nepriskiria savęs nei vienai, nei kitai lyčiai.
Hermofroditizmas - tai įgimta anomalija?
Genetika. Vyrams atsiranda biologinių nukrypimų: padidėjusios krūtys, mažesnis penis, balso mutacijos. Lietuvos genetikos centre nuo 1996-ųjų iki 2002-ųjų metų užfiksuoti 196 vištgaidiškumo (biologinių lyties nukrypimų) atvejai. Paprastai tariant, kūnas neduoda žmogui atsako, kas jis yra: vyras ar moteris. Tai už jį nusprendžia tėvai.
Bet jie nori tokie išlikti, juk kovoja už savąjį identitetą...
Mes negalime tvirtinti, jog interseksualumas yra gydytina anomalija. Vakarietiškos visuomenės požiūriu, bet koks įsikišimas iš karto sukelia tam tikrų abejonių: gal suklysime, iš neaiškaus žmogaus "padarydami" moterį arba vyrą? Kas gali pasakyti, kas iš tiesų yra hermafroditiškas individas? Pabrėžiamas dar vienas aspektas: hormonų terapija, chirurginė intervencija gali labai pažeisti žmogaus seksualumą, jo seksualinį gyvenimą. O seksualumas Vakarų visuomenėje labai vertinamas.
Ar transvestitai, persirengę moterimis, patiria seksualinį pasitenkinimą?
Transvestizmo nesiečiau su seksualiniu pasitenkinimu. Jeigu tai būtų susiję, transvestitai pasitenkinti galėtų ir uždaroje aplinkoje.
Bet jie kopia į sceną. Ko gi siekia?
Patraukti dėmesį.
Nepakanka tradicinių būdų atsidurti dėmesio centre?
Transvestitams žiniasklaida skiria daugiau dėmesio. Todėl ir paprasti žmonės, patyrę, kiek dėmesio gali sulaukti, tampa transvestitais.
Rodos, nekaltas žaidimas, tačiau tradiciškai orientuotai visuomenei jis nepriimtinas.
Iš viduramžių patriarchalinės visuomenės yra atėjęs supratimas, kad moteris - antrarūšė būtybė. Ji, taip sakant, neturi "valdžios simbolio" - to, ką turi tarp kojų vyras. Ir jeigu šiandien vyras, nesiekiantis dominuoti, apsimeta moterimi, tai jis tarsi tampa antrarūšis, nusiritęs. Jeigu tu nenori būti stiprioji lytis, tai tu - išsigimėlis.
Transvestitai vulgariai parodijuoja moteris. Kam tai gali patikti?
Vieni vulgariai, kiti - subtiliai. Beje, vienas Klaipėdos studentas persirengė moterimi ir viename naktinių klubų sėkmingai "kabino" vaikinus. Yra žmonių, kurie nemoka vaidinti, o kitas moteriškumą žaidžia estetiškai...
Kodėl transvestitai taip elgiasi, ką jie jaučia? Manau, kad psichologinį pasitenkinimą, emocijas, kurios jiems yra reikšmingos.
Transvestitai persirenginėja, transseksualai - keičia lytį. Pastarieji irgi nėra anomalija?
Šis fenomenas būdingas pertekliaus visuomenei. Kai pagrindiniai poreikiai patenkinti, kai nereikia rūpintis išgyvenimu, žmonės ieško, kuo galėtų išsiskirti. Juk vakarietiškas mentalitetas pabrėžia: tu privalai būti išskirtinė asmenybė. Tai yra terpė eksperimentuoti su savo kūnu.
Pasikeitęs lytį jauti malonumą būti kitoks?..
Lyties keitimas yra labai brangi operacija. Ji nedaroma tam, kad žmogus pabūtų kitoks. Jis psichologiškai suvokia save kaip kitos lyties, negu jam suteikė prigimtis, žmogų. Jeigu aš turiu sutrikimą arba specifinę psichikos sanklodą, tai aš noriu priderinti prie jos savo kūną.
Na, gerai, sakykime, priderinau. Bet kam žingsniuoti į paradus?
Kasdienybėje gėjai ir lesbietės yra užgožiami, jie negali atvirai reikšti savo seksualumo, nes susilaukia priekaištų ir smurto. Karnavaluose jie gali tai daryti - visi džiūgauja ir linksminasi.
Kodėl Miriam (iš televizijos šou "Pakvaišę dėl Miriam"), iškentusi 14 operacijų, pasisiuvusi krūtis, nenusirėžė penio?
Jūs mąstote elementariai. Manote, jog žmogus negali būti "per vidurį". Pripažįstate tik vyrą arba moterį. Ir jeigu Miriam bando apsimesti moterimi, penis turi būti nupjautas? Anglai jau turi "tarplytiškumo" sąvoką, kuri išardo lyčių vaidmenis, aiškias pertvaras, į kurias atsirėmęs, galėtum pasakyti, kas yra kas.
Kai nebėra pertvarų, imi abejoti, ar tikrai esama tik dviejų lyčių...
Tai dabar ir vyksta Vakarų visuomenėje. Visą laiką stengiamasi suabejoti iš anksto nusistovėjusiomis nuostatomis, kategorijomis, suvokimo struktūromis, kurios gali žeisti arba primesti savo tvarką.
Pabaigoje - retorinis klausimas. Ar vieną dieną uostamiesčio gatvėmis nepražygiuos džiūgaujantys nekrofilai su atidengtais karstais ir zoofilai su mylimomis ožkelėmis?
Norisi tikėti, kad bent pedofilai neims kovoti už savo identitetą kaip žmogaus teises...
Rašyti komentarą