Tėvų karai ir jų aukos

Rusijoje ir Prancūzijoje plačiai pagarsėjo sutuoktinių Irinos Belenkajos ir Žano Mišelio Andrė kova už teisę į jų dukrą Elizą.

2007 metais, kai ši rusės ir prancūzo pora išsiskyrė, Paryžiaus teismas nusprendė Elizos globą priskirti tėvui, tačiau motina savavališkai išsivežė vaiką į savo tėvynę. Moteris Rusijoje kreipėsi į teismą ir šis pripažino jai globos teises į Elizą.

2008 m. rudenį, kai Irina buvo komandiruotėje, Andrė pasinaudojo proga ir išsivežė dukrą į Prancūziją.

Irina pranešė apie vaiko pagrobimą ir pasiekė, kad būtų išduotas orderis buvusiam vyrui suimti.

Prancūzijoje Andrė savo ruožtu pasirūpino orderiu buvusiai žmonai ir apkaltino ją vaiko pagrobimu.

Šių metų kovo 20 d. Elizą vėl pasiėmė motina, tačiau balandžio 13 d. ji buvo areštuota prie Vengrijos ir Ukrainos sienos. Mergaitė perduota tėvui, o mama 40 dienų uždaryta į areštinę.

Gegužės 27 d. Belenkaja ekstradicijos būdu išsiųsta į Prancūziją ir laukė teismo proceso.

Birželio 12 dieną Pranzūzijoje vykęs posėdis dėl Elizos globos teisių savo sprendimą atidėjo iki liepos 3 dienos motyvuodamas medžiagos gausa.

Motiną deportavo be vaiko

Iš Rusijos aktorės N. Zacharovos buvo atimtos motinystės teisės remiantis Prancūzijos psichologų išvada, jog Mariją traumuoja "patologiška motinos meilė".

Saša Zarubina gimė Portugalijoje 2003 metais. Jos tėvai - rusė Natalija Zarubina ir ukrainietis Georgijus Ciklauris. Šeimai iširus, motina viena rūpinosi vaiku.

Natalija nuomojosi būstą Bragoje ir dirbo atsitiktinius darbus. Jai dirbant, vaiku rūpinosi jos draugai portugalų pora Žoao Pinjeru ir Florinda Vieira.

2007 m. vietinei valdžiai buvo pranešta, kad Natalija Portugalijoje gyvena nelegaliai. Natalija buvo deportuota iš šalies, tačiau be vaiko: portugalų sutuoktinių pora teisme liudijo prieš savo draugę kaip blogą motiną ir pasiekė, kad vaikas liktų Portugalijoje.

Natalija pasisamdė advokatą ir kreipėsi į Rusijos konsulatą. Teismo procesas galiausiai baigėsi motinos naudai.

Nepavyksta rasti

Jevgenija Ignatenko jau pusę metų bando rasti savo šešiametį sūnų Maksimą. 2008 lapkričio 1 d. jį iš vaikų darželio, mosuodamas vaiko teisių tarnybos raštu, pasiėmė tėvas, Baltarusijos pilietis, ir dingo kaip į vandenį.

Jo paieškos kol kas bevaisės.

Marija: istorija be pabaigos

Rusų aktorė Natalija Zacharova nuo 1998 metų kovoja dėl savo dukters atgavimo, tačiau kova bevaisė nepaisant to, kad jos interesais rūpinosi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

1994 m. aktorė ištekėjo už stomatologo Patriko Vario ir išvyko su juo į Prancūziją. Po metų gimė dukra Marija, o po dvejų metų jiedu išsituokė. Teismo sprendimu vaikas liko su motina, o tėvas gavo teisę ją lankyti bei pasiimti per atostogas dviem mėnesiams.

Kai trejų metų Marija kartą grįžo iš mėnesio trukmės viešnagės pas tėvą, N. Zacharova kreipėsi į socialinę tarnybą su pranešimu, kad tėvas žiauriai elgėsi su vaiku: ant mergaitės kūno ji radusi mušimo žymių. Patrikas Varis savo ruožtu apkaltino žmoną, jog tai ji žiauriai elgėsi su mergaite.

Galiausiai psichologai nusprendė, kad tėvų skandalai "traumuoja vaiką", todėl Marija buvo išsiųsta į globos namus.

1999 m. ketverių metukų mergaitė pateko į globėjų šeimą.

Po penkerių metų, šiai šeimai išsikrausčius į kitą Prancūzijos regioną, Marija buvo perduota kitai globėjų šeimai.

Nei N. Zacharovos kreipimasis į Žaką Širaką, nei paties V. Putino pastangos nedavė jokių rezultatų.

P. Vario pastangomis iš N. Zacharovos buvo atimtos motinystės teisės. Pagrindas - psichologų išvada, jog Mariją traumuoja "patologiška motinos meilė".

"Vaikų bylų teismo pirmininkė teismo posėdžio metu man priekaištavo, kad aš nupirkau Marijai megztuką tokios pat spalvos kaip ir sau; be to, aš piešianti dukrą panašią į save. Kai aš jos paklausiau, į ką turėtų būti panaši Maša, ar jos vaikai nepanašūs į ją, ji atsakė - "Ne, mano vaikai į mane nepanašūs, - interviu radijo laidai pasakojo N. Zacharova. - Madam Valentini man paaiškino, jog iš 10 bylų, kurias ji nagrinėja, 9 vaikus ji atimanti iš tėvų dėl dusinančios jų meilės."

Pusantrų metų motinai nebuvo leidžiama pasimatyti su dukra. Vėliau kartą per mėnesį susitikimai buvo leidžiami, tačiau tik dalyvaujant psichologams.

Marijos tėvas jos globos nesiekia. N. Zacharova iki šiol kovoja dėl teisės susigrąžinti Mariją. Savo istoriją ji aprašė knygoje "Grąžinkite man dukrą".

Tikisi pagalbos tėvynėje

Jelena Butenko su vokiečiu Georgu Hogemanu susipažino Lenkijoje ir netrukus susituokė. Jelena jau turėjo dukrą iš pirmosios santuokos. Pardavusi butą, kartu su mergaite išvažiavo gyventi į Štainfurtą.

Kai Jelenai ir Georgui gimė sūnus Erikas, santykiai pablogėjo, ypač tarp paauglės dukters ir patėvio. Šis pakėlė prieš mergaitę ranką ir uždraudė jį vadinti tėčiu.

Po kurio laiko vyras sudavė ir Jelenai, tačiau iškart paprašė atleidimo. Po savaitės Georgas išsikraustė, o dar po kurio laiko grįžo su dviem policininkais ir vertėja. Jie išsivedė abu vaikus.

Šiandien J. Butenko savo vaikus gali matyti tik kartą per savaitę ir bendrauti su jais tik vieną valandą pareigūnų akivaizdoje.

2009 metų kovo 13 dieną vyko pirmasis teismo posėdis, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl motinystės teisių iš J. Butenko atėmimo.

"Aš supratau, kad nieko negaliu padaryti būdama svetimoje šalyje, nemokėdama kalbos, be juridinės paramos. Todėl grįžau į Ukrainą prašyti savo valdžios, kad man padėtų susigrąžinti vaikus", - sakė ukrainietė.

Pagal vokiečių įstatymus Erikas yra Vokietijos pilietis, nes jo tėvas - vokietis ir jis gimė Vokietijos teritorijoje. Tačiau jos dukra - Ukrainos pilietė.

Anot advokatės Jelenos Mochovikovos, Vokietijos pareigūnų veiksmai mergaitės atžvilgiu yra neteisėti: "Nei jos tikrasis tėvas, nei motina nėra praradę tėvystės teisių.- Vokietijos pilietis neįsivaikino mergaitės ir neįformino jos globos."

Anot advokatės, motinos kova dėl vaikų bus ilgas ir sunkus procesas.

Svetimšalių diskriminacija?

Visuomeninės organizacijos "Vaiko teisė" vadovas B. Altušeris nelinkęs ieškoti šiose istorijose politinio motyvo - svetimšalių diskriminacijos.

"Europoje į išsiskyrusių tėvų bei vaikų santykių reguliavimą žiūrima itin dėmesingai. Teisėjas aiškiai nustato, kiek laiko kiekvienas iš tėvų gali praleisti su vaiku, ir jeigu kuris nors iš buvusių sutuoktinių ima trukdyti tam, jis baudžiamas įstatymo tvarka.

Neseniai panašus atvejis įvyko Švedijoje. Po rusės ir švedo skyrybų teismas paliko vaiką motinai, nes tėvas turėjo problemų dėl alkoholio. Švedas galėjo bendrauti su sūnumi dukart per savaitę prieš tai perėjęs medicininę patikrą. Tačiau motina, nieko neperspėjusi, išsivežė savo mažylį pas mamą į Odesą keletui mėnesių. Už tėvo teisių pažeidimą ji gavo trejus metus kalėjimo", - sakė B. Altušeris.

Įvairiais duomenimis, Vakaruose 85-90 procentų vaikų po skyrybų lieka globoti motinoms, o 10-15 proc. - abiem tėvams.

Prancūzijoje su tėvu lieka maždaug 9 proc. vaikų. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau šansų jam likti su mama.

Parengė Liana Ambarcumian