Tėvo laiškas dukrai apie jos būsimą vyrą

"Aš parašiau šį laišką dukrai, bet skiriu jį kiekvienai suaugusiai moteriai, kurią esu sutikęs savo kelyje, - kreipiasi į savo skaitytojus K. Flanaganas. - Parašiau jį kiekvienai moteriai, kuriai neteko girdėti tokių žodžių iš savo tėvo. Aš jį taip pat rašiau dabartinių berniukų kartai - būsimiesiems vyrams, kurie privalo žinoti, kas iš tiesų svarbu. Ar mano dukrelė sutiks tą vienintelį, kuris mylėdamas ją lydės visą gyvenimą, priklauso nuo to, ar bent vienas iš jūsų atminsite šiuos svarbius dalykus. Meldžiuosi už tave."

* * *

"Mieloji...

Neseniai mes su mama kai ko ieškojome paieškos sistemoje "Google" ir atsitiktinai radome populiariausių pasaulyje užklausų sąrašą. Sąrašo viršuje buvo klausimas: "Kaip išlaikyti vyro dėmesį?".

Šis klausimas mane išgąsdino. Aš greitai perbėgau akimis keletą iš begalės straipsnių apie tai, kaip visada atrodyti seksualiai, kada pasiūlyti jam alaus, o kada - sumuštinį ir kaip padaryti savo vyrą protingesnį ir kietesnį.

Mane suėmė pyktis.

Mažyte, tai netiesa. Tai niekada nebuvo, nėra ir nebus tavo uždavinys - "išlaikyti vyro dėmesį".

Tavo vienintelis uždavinys yra visa savo siela žinoti, kad esi verta gero žmogaus meilės. Saugok šią nuostatą giliai širdyje, ten, kur jos negalės sugriauti nepripažinimas, praradimai ir egoizmas, sutinkami kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje. (Jeigu tu atminsi, jog ne tik tu pati, bet ir kitas žmogus yra vertas pagarbos ir meilės, galima sakyti, gyvenimo kovą laimėjai. Bet čia jau kito laiško tema.)

Jeigu patikėsi, jog esi vertinga savaime, tai patrauksi vaikiną, kuris sugebės įvertinti tave ir kuris panorės savo vienintelį gyvenimą praleisti kartu su tavimi, vis stipriau tave mylėdamas.

Aš noriu tau papasakoti apie berniuką, kuriam nereikia, kad kas nors kurstytų jo dėmesį, nes jis pats nori būti šalia tavęs.

Visai nesvarbu, ar jis valgydamas laiko alkūnes ant stalo - daug svarbiau, kad jis negali atitraukti akių nuo tavo raukšlelių, kai šypsaisi.

Man nesvarbu, ar jis galės su manimi bet kiek pažaisti golfą - daug svarbiau, kad jis mokėtų žaisti su vaikais, kurių tu jam padovanosi, ir pastebėtų - tai susižavėjęs, tai susierzinęs - kad jie panašūs į tave.

Nesvarbu ir tai, kad jis nesirūpina savo pinigine - svarbu, kad jis klausytų savo širdies ir kad ji visuomet jį atvestų pas tave.

Man nerūpi, ar jis labai stiprus, - svarbiausia, kad jam pakaktų jėgų leisti tau išreikšti savo širdies galią.

Mažiausiai mane jaudina tai, už ką jis balsuos per rinkimus. Tegu tik gerbs tave namuose ir savo širdyje.

Man nusispjaut, kokia jo odos spalva, jeigu jis nuspalvins jūsų bendrą gyvenimą kantrybe ir gebėjimu aukotis, ir švelnumu.

Man nesvarbu, pagal kokią religiją jį auklėjo, o gal jis užaugo nereligingoje šeimoje, - svarbiausia, kad jis suvoktų, jog gyvenime esama šventų dalykų ir kad kiekviena gyvenimo minutė apskritai, ir kiekviena gyvenimo minutė su tavimi yra šventa.

Ir paskutinis dalykas, mieloji: jeigu tu sutiksi tokį vyrą, su kuriuo mudu neturėsime nieko bendra, mes vis tiek turėsime pačią svarbiausią bendrą vertybę:

tave.

Todėl, kad galiausiai vienintelis dalykas, kurį tau verta padaryti, kad "išlaikytum jo dėmesį", - tai būti savimi.

Amžinai tavimi susidomėjęs vaikinas

tėtis."

Kelis Flanaganas yra JAV klinikinis psichologas, Pensilvanijos valstijos universiteto (Pennsylvania State University) psichologijos mokslų daktaras, praktikuojantis psichoterapeutas klinikoje "Alliance Clinical Associates" (Vitonas, Ilinojaus valstija). Jis rašo straipsnius specializuotiems leidiniams, taip pat savo tinklaraštyje drkellyflanagan.com. Yra vedęs, turi tris vaikus.