Žinia, noras dirbti sodo bei daržo darbus sustiprėja atėjus brandžiam amžiui (žinoma, ne visiems). Mus vis labiau ima dominti bei džiuginti gyvybės atsiradimo, augimo, brendimo paslaptys. Mums svarbu jausti, jog esame su tuo susiję, prie to prisidėję. Be to, kuo vyresni tampame, tuo mažiau turime galimybių užkariauti pasaulį, o štai užsiauginti daržovių per vasarą - kitas reikalas. Šis darbas turi pradžią, eigą, pabaigą, duoda apčiuopiamų rezultatų ir suteikia galimybę pajusti savo reikšmę bei vertę.
Žiūrėdami į tėvus, lenkiančius nugaras lysvėse, vaikai barasi: "Jūs netausojate savo sveikatos!" Tačiau tėvams ši veikla tiek daug reiškia, kad jie pamiršta turintys kokių nors problemų...
"Man pakilo spaudimas, skauda sąnarius, atvažiuok, paliek mano agurkus..." - kartais sako tėvai, žinodami, kad vaikai nenori praleisti svaitgalio sodyboje. Todėl jie griebiasi stipriausio argumento - skundų sveikata. Tai nesąmoninga manipuliacija, kurios motyvai gali būti įvairūs: noras pamatyti vaikus ir anūkus, vienatvės baimė... Jausdami kaltę ir pareigą padėti, vaikai važiuoja į daržus kaip į lagerius ir ten kamuojasi nesuvokdami, kokia prasmė šiais laikais reikia sodinti morkas ir bulves...
Ką daryti? Žinoma, iš meilės artimui mes galime daryti tai, kas mums nepatinka, tačiau ar ilgai? Iki tol, kol tai teikia malonumo žinoti, kad pagalba vertinama... Kai žmogus negauna net tokio "bonuso" už savo pastangas, pagalba ima griauti santykius. Todėl geriausias variantas yra sezono pradžioje tėvams ir vaikams susitarti, kokios konkrečiai pagalbos tikimasi ir kokią realu suteikti.
Rašyti komentarą