Idėja, kodėl vienose šalyse matematika geriau sekasi berniukams, o kitose - mergaitėms, kilo profesorei Paolai Sapiencai (Paola Sapienza). Ji išnagrinėjo rezultatus, kuriuose buvo analizuojami 276 000 vaikų gebėjimai iš 41 šalies. Gautus rezultatus profesorė palygino su lyčių skirtumų indeksu (angl. Gender Gap Index). Nustatyta, kad mergaičių ir berniukų gebėjimai sprendžiant matematikos uždavinius buvo tiesiogiai susiję su lyčių skirtumų indeksu: šalyse, kur lyčių skirtumai didžiausi, geresnius rezultatus pasiekdavo berniukai.
Vienas iš šių skirtumų paaiškinimų galėtų būti tai, kad vyrus ir moteris skirtingai veikia nerimas dėl matematikos. Kai eksperimento dalyviams buvo pasakyta, kad jiems reikės atlikti užduotis, skirtas atminties gebėjimui patikrinti (tačiau jas sudarė ir matematinės užduotys), tiek vyrai, tiek moterys jas atliko vienodai gerai. Tačiau kai prieš pateikiant užduotis eksperimento dalyviams buvo pranešta, kad jos skirtos palyginti, kaip matematines užduotis atlieka vyrai ir moterys, pastarosios jas išsprendė 30 procentų prasčiau nei vyrai.
Kito eksperimento metu tiriamiesiems reikėjo atlikti ir atminties patikrinimo, ir matematines užduotis. Ir šį kartą tos moterys, kurioms buvo pasakyta, kad jos atliks matematikos testą, abi užduotis atliko prasčiau. Mokslininkai teigia, kad stresas pablogina ir atminties patikrinimo užduočių atlikimą, o tai lemia ir prasčiau atliktas matematikos užduotis.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą