Skirtis ar dar pabandyti?

"Mano sugyventinis - 27 metų Darius. Išgyvenom labai daug ir visko. Mums reikia pagalbos ir patarimų. Esame pažįstami 7 metus, tačiau, bendrai sudėjus, kartu buvome 3,5 metų. Darius teistas 2 kartus, antrą kartą - išteisintas. 3 metus kalėjo užsienyje. Tai mūsų didžiausias išsiskyrimas ir išgyvenimas. Prieš tai norėjome tuoktis, bet dėl šios priežasties vestuvės neįvyko. Aš keičiau gyvenamąją vietą, šalis, darbus jo laukdama. 2 metus pragyvenau Anglijoje. Jį lankiau dažnai, pagal galimybes. Buvau neištikima, turėjau kitą žmogų, jau buvau palikusi Darių, tačiau vėl paklausiau širdies ir grįžau. Tai žinome abu. Praeitis ir savos nuoskaudos persekioja. 6 savaites esame kartu, tačiau nesutariame ir nesugyvename. Abu pavargę psichologiškai. Galbūt mums reikia konsultacijos, nes patys problemų nebeišsprendžiame. Tvyro įtampa, stresas, nervai pakrikę, skausmas ir nusivylimas. Aš noriu skirtis, Darius dar nori pabandyti. Padėkite mums! Miglė, 26 m."

Sugyventinis. Tokį žodį dažniau vartoja teisininkai, kartais - žurnalistai, kai rašo ar kalba apie kriminalinius įvykius. Kartais šį žodį žmonės vartoja šnekamojoje kalboje, kai nori pajuokauti...

Pabandykite sau pačiai įvardyti, kas Jums yra tas žmogus, su kuriuo gyvenate. Draugas? Mylimasis? Vyras? Jūsų antroji pusė? Ką jis jums reiškia?

Tai, kad Jūs parašėte "sugyventinis", man sufleruoja, jog į Darių žiūrite formaliai, be jausmų. Tarsi emocinis išsiskyrimas jau būtų įvykęs. Arba sprendimas išsiskirti jau priimtas.

Galbūt Jus sulaiko tai, kad Darius dar nori pabandyti? O Jūs pati? Ar Jūs irgi norite pabandyti išsaugoti ryšį?

Rašote "noriu išsiskirti". Tačiau tuo pat metu prašote Jums padėti. Neaišku, ko būtent Jūs prašote:

1) padėti išsiskirti,
2) padėti gyventi toliau kartu,
3) padėti apsispręsti?

Svarstau: kodėl Miglė, kuri nebenori gyventi kartu su Dariumi, prašo psichologinės konsultacijos ir rašo: "Padėkite mums!"?

Galbūt Jūsų pagalbos šauksmas iš tiesų yra bandymas sau ir visiems pranešti: "Štai, aš kreipiausi net į specialistus, bet ir jie nieko negalėjo padėti." Galbūt šitaip Jūs bandote sumažinti savo atsakomybę?

Po daugybės likimo smūgių ir išbandymų, nepaisant visko, Jūs vėl esate kartu. Argi tai ne pergalė? Tačiau, pasiekus pergalę, laukia sunkus periodas, kurį reikia išgyventi. Jūsų įvardyti jausmai - "įtampa, stresas, nervai pakrikę, skausmas, nusivylimas, psichologinis išsekimas" - šioje situacijoje man regisi natūralūs dalykai. Galbūt Jums reikia daugiau laiko? Šešios savaitės yra palyginti neilgas laiko tarpas tam, kad prisiderintumėte vienas prie kito, iš naujo kurtumėte tarpusavio santykių harmoniją.

Jeigu noras išsaugoti santykius ir gyventi kartu yra abipusis, nusiteikite ilgam darbui - pastangoms kalbėtis tarpusavyje, išmokti atleisti nuoskaudas ir, pasimokius iš klaidų, paleisti praeitį bei kurti naują dabartį ir ateitį.