Seksualinis gyvenimas atspindi dvasios sveikatą

Gali atsirasti skausmai pilvo apačioje, kai gali būti diagnozuotas adneksitas (lėtinis kiaušidžių uždegimas). 50 procentų šių sutrikimų iš tiesų turi organinį pagrindą: infekciją arba onkologinį susirgimą, o kitai pusei pacienčių pasireiškia psichosomatinis sutrikimas, kurį lydi asmenybinis sutrikimas.

Tai yra, liga išsivysto nuo neišspręstų vidinių konfliktų vaikystėje, paauglystėje. Gali būti, mergaitė buvo išprievartauta, o dabartiniame gyvenime ją vyras prievartauja ar elgiasi žeminančiai; tai sąlygoja sutrikimų atsiradimą.

Gali išsivystyti funkcinis psichosomatinis steriliškumas arba atsirasti spontaniniai abortai. Dar gali atsirasti melagingas arba isterinis nėštumas.

Atrodo, moters gyvenimo būdas uždaras, ji gyvena viena, tačiau dauguma simptomų byloja, kad ji nėščia: padidėja svoris ir pieno liaukos, pykina.

Visa tai atsiranda nuo susiformavusio tam tikro asmenybės tipo ir nepalankių sąlygų - nepatenkinto kūniško instinkto.

Iš tikrųjų seksualinis ryšys, lytinis pasitenkinimas yra labai svarbūs moters gyvenime. Gamta tarsi įsako moteriai "išsikrauti", pasitenkinti lytinio akto metu, pagaliau - pratęsti giminę.

Dažnai ginekologinius sutrikimus lydi konversinis asmenybės sutrikimas (nesąmoningo psichinio proceso - impulsų, prisiminimų, svajonių virtimas kūno ligos simptomais).

Tai būdinga isterinio charakterio asmenybėms, neatrandančioms būdų realizuoti lytinio potraukio.

Ne kiekviena moteris gali ištekėti ir turėti visavertį intymų gyvenimą, bet jeigu asmenybė yra pakankamai brandi, galbūt ji ieško kitų kelių savo instinktams patenkinti.

Yra gynybinių mechanizmų, kai moteris pasineria į darbą, bet tai vėl gi nėra išeitis.

Jeigu moteris neturi nuolatinio lytinio partnerio, galbūt reikėtų leisti sau apie tai galvoti, - sako psichoterapeutė."

Abortų žymės

Išsikalbame apie tai, kad moteris kartais vengia intymių santykių todėl, kad jai trukdo atmintyje išlikę padaryto aborto išgyvenimų. 

"Moteris labai stipriai išgyvena ir save kaltina, jeigu yra pasidariusi keletą abortų, net prieš daugelį metų.

Ypač tos, kurios buvo pastojusios jaunos ir paliktos partnerių, nepalaikomos bėdoje.

Reta atvejų, kai moterys tuos abortus išgyvena kaip mirtį; dažniau jos "nustumia" tą faktą, sumenkina jį, tačiau tai po dešimties - penkiolikos metų vis dar "išplaukia".

Tais retais atvejais, kai nėštumo nutraukimas išgyvenamas kaip mirtis - su giliu liūdesiu, gedėjimo reakcijom (svorio kritimu, darbingumo praradimu), tuomet su savo jausmais jai lengviau susitvarkyti, tačiau kaltė vis tiek lieka.

Tik išgyvenus ją, atreagavus, kaltė silpnesnė."

"Neverta savęs apgaudinėti"

"Iš tikrųjų kiekvienai moteriai reikia sekso, gerų lytinių santykių, kokių ji nori. Dažnai moterys nepripažįsta savo fantazijų, laiko jas negražiomis, ir jas slopina.

Tuo tarpu tas fantazijas reikėtų aptarti su savo partneriu ir būti sekse laisvai, nesivaržyti, kad neatsirastų įtampa.

Kita vertus, kodėl tokios fantazijos yra, gal nelabai sveikos? Tuomet reikėtų pasikalbėti su psichoterapeutu, bandyti tai išsigydyti ar išsiaiškinti; kaip ir savo nesuvoktas baimes ar asmenybinius sutrikimus.

Su specialiste aptarėme ir tai, jog mylintis su svetimu vyru, moterį lydi nuolatinis kaltės jausmas. Tačiau yra moterų - "užkariautojų", kurios jaučia malonumą, keisdamos partnerius.

Psichoterapeutės požiūriu, tai irgi yra savęs apgaudinėjimas: "aš to tikrojo, vienintelio neturiu, jaučiu alkį, godulį", kuriuos patenkinu paviršutinišku būdu.

Turėti daug partnerių yra savęs išbarstymas: tuomet tu niekada neleidi sau būti natūralia. Renkiesi daug vaidmenų?

Tuomet kuris tavo veidas - tikrasis ir kodėl, būdama daugialypė asmenybė, tu jo bijai?

Kodėl tau reikia šitiek žmonių, šitiek veidrodžių? Kai viename vyre matai save tokią, kitame - kitokią.

O gal tu pataikauji vyrams, gal nori pakelti savivertę, bijai gilesnių santykių, nes jautiesi neverta meilės?

Tai yra gilios neišspręstos asmenybinės problemos, kurias išsprendus atsiras tas vienintelis, su kuriuo tau saugu ir gera."

Psichoterapeutės nuomone, dabartinė mada turėti daug seksualinių partnerių ir juos keisti, nėra sveika, nes patenkinamas tik lytinis instinktas, o žmogus negali su savimi išbūti, nesijaučia laimingas.

Tai byloja apie nevisavertiškumo kompleksą, kai norima visus kontroliuoti, o kontroliuoti norima todėl, kad savimi nepasitikima.

Apie brandaus amžiaus moteris

Brandaus amžiaus moterys išgyvena dėl to, kad jaučia, kaip vysta jos kūno grožis. Jos nusivilia savimi, drovisi apsinuoginti, tikėdamasi, jog apvils ir partnerį. - Vėlgi grįžtame prie nevisavertiškumo, kai moteris nesijaučia saugi, lygiavertė, jos vertė lygi kūno grožiui, - sako gydytoja. - Tam įtakos turi šiuo metu visuomenės suformuota nuomonė, jog dvasios nereikia, tereikia tobulo kūno. Tuomet reikia kalbėti apie vyro ir moters santykius.

Moteris neturi jaustis blogai, suprasdama, jog kartais vyrui reikia tik jos kūno; ji turi nebūtinai patenkinti vyro poreikius, o atsižvelgt į savuosius.

Išties yra amžiaus krizė, bet, psichoterapeutės nuomone, moterį labiau žlugdo visuomenės požiūris, agresyvus vyro požiūris.

Prisimename atvejį, kai keturiasdešimtmetę moterį vargino stiprūs pilvo apačios skausmai, nors ginekologas nerado jokios ligos.

Pasirodė, pacientės vyras susirado už ją vyresnę, vulgarios išvaizdos moterį, ir žmona "įsikalbėjo" turinti gimdos vėžį.

Ji sau įsikalė: "Štai, aš gyva pūvu, tad esu dar labiau negeistina, nešvaresnė už tą gašlūnę, todėl nebegaliu suartėti su vyru". Ir moteris, neišsprendusi savo vidinių problemų, "užsiciklina", tiesiog save naikina.

Psichoterapeutė sako, jog reikėtų labiau pažinti tą porą: gal vyrui nebuvo toks svarbus anos moters kūnas ar seksualumas, galbūt jiedu su žmona nebesusikalbėjo?

Gal jam nebuvo toks aktualus puikus žmonos kūnas, jam trūko bendravimo, supratimo, buvo nepatenkinti kažkokie jo poreikiai.

O gal vyras save laiko nevisaverčiu. Visuomenėje vėl gi susiformavęs toks vyro įvaizdis, kad jis turi būti supermenas ir visada pajėgus patenkinti moterį.

Psichoterapeutė prasitarė, jog kai moterys ateina pas ją konsultuotis, teigia, jog labai myli savo vyrą, jis geras žmogus, ir šeimoje viskas gerai; paprastai paaiškėja, kad seksualinis gyvenimas yra skurdus, sutrikęs, arba jo visiškai nėra.

Moteris tik apgaudinėja save, rodydama visuomenei gyvenimo "fasadą" , tai gynyba, iš tikrųjų ji nenori būti atvira.

Galbūt ji vyrui nenori pripažinti savo seksualinių fantazijų, galbūt poros ryšys "grindžiamas pinigais", jiedu gyvena dėl vaikų.

Iš moters nusiskundimų aišku, jog nepasitenkinimas savimi ir gyvenimu yra susijęs su seksu, nenormaliais santykiais, saviapgaule. Ir jeigu moteris nenori apie tai kalbėti, neįmanoma koreguoti šios jos gyvenimo srities ar patarti šeimos miniterapiją.

Aptariame atvejį, kai moteris, kaip sakoma, pačiame žydėjime, mylinti savo vyrą ir nenorinti jo prarasti, mėgino žudytis dėl to, kad ją išnaudoja ir nepakankamai myli meilužis. Šį ji myli "beprotiškai".

Moteris neitin sunerimo net tada, kai nusižudyti mėgino jos paauglė dukra.

Psichoterapeutė sako: "Žmogus pats renkasi savo gyvenimo būdą ir išėjimą iš gyvenimo. Bet aš nemanau, kad toji moteris nusižudys, tai ne jos "stilius". Ji kenkia sau, aplinkiniams ir tam pačiam meilužiui.

Tai konversinio tipo, egocentriška asmenybė, kuomet emocijos trykšta per kraštus, deklaruojami jausmai, kurie iš tiesų nėra tokie gilūs. Ji nesusitvarko su savo asmenybinėmis problemomis."

Apskritai, juokaudamos priėjome išvados, jog nesvarbu, ar moteris - "pantera", ar "zuikutis", ji kenčia dėl to, jeigu jos seksualinis gyvenimas nevisavertis.

Priežasčių reikėtų ieškoti ankstyvoje jaunystėje: jeigu motina valdinga, o tėvas prislopintas, pasyvus, dukra jausis nevisavertė vyro atžvilgiu.

Nedarnių šeimų, arba tų, kuriose vyras smurtauja, suaugusių vaikų santykiai šeimoje taip pat gali susiklostyti nevykusiai. Svarbiausia laiku sustoti, pastebėti, pagalvoti, ko žmogui iš tikrųjų reikia ir - eiti į priekį. Visa tai išsiaiškinus, santykius su artimu žmogumi galima taisyti.

Neturėtume gėdytis kreiptis patarimo į psichoterapeutą, tuomet mažiau teks varstyti terapeuto ar ginekologo kabinetų duris.