Seksologas: "Apie seksualumą žinome mažai"

Deja, žino nedaug. Žmonės dažnai neturi net elementarių seksologijos žinių. Kai kurie net nežino, kas tai yra lubrikantai. Rytų erotologija dabar madinga, bet dauguma jos gerbėjų nesupranta, kad religiniai-filosofiniai traktatai - tai ne sekso technikos vadovėliai ir ne taisyklių, kur ką kišti, rinkinys. Įdomiausia seksologijoje - ne technika, o vertybės.

Man mokslo srityje atrodo įdomus ir teikiantis vilties neurofiziologinis meilės įvairiapusiškumo įrodymas: su magnetinio-atominio rezonanso pagalba mes pamatėme, kokie smegenų taškai "užsidega", kai žmogus, pavyzdžiui, žiūri į mylimosios fotografiją. Tai leidžia geriau suprasti meilės ir seksualinių išgyvenimų sąryšį. Orgazmo vaizdą, atsirandantį magnetinio rezonanso tomografo monitoriuje, būtų galima palyginti su vaizdu, kuris atsiranda kūrybinės arba religinės ekstazės metu.

Humanitarinių mokslų srityje įdomūs įvairių seksualinių scenarijų, kuriais žmonės sąmoningai ar nesąmoningai vadovaujasi, tyrimai.

Kaip pasikeitė seksualinė elgsena susimaišius socialiniams vyrų ir moterų vaidmenims?

Seksualumo srityje veikia tie patys dėsniai kaip ir visuomenės gyvenime. Palaipsniui formuojasi bendri moralės principai, vienodi tiek vyrams, tiek moterims. Seksualiniai santykiai jau suprantami kaip partnerystė, paremta ne vyro viešpatavimu, o lygybe ir tarpusavio supratimu. Tačiau lytiniai ir psichikos skirtumai nedingsta. Tyrimai rodo, kad tam tikra dalis vyrų ir moterų niekada nepatiria seksualinio pasitenkinimo. Kodėl taip yra ir ką reikia daryti, paprastų atsakymų nėra.

Apie biseksualiąją žmogaus prigimtį imta kalbėti neseniai. Ar galima polinkį į biseksualumą ir homoseksualumą sieti su Žemės gyventojų pertekliumi? Juk kiekvienai populiacijai egzistuoja biologiniai kiekybės reguliavimo mechanizmai (maistas, erdvė, ligos). Galbūt tai demografinis faktorius?

Vienos lyties atstovų meilė egzistavo visada, konkrečios visuomenės požiūris į ją priklauso ne tiek nuo bendrų evoliucinės biologijos dėsnių, kiek nuo istoriškai permainingų kultūros normų. Bioevoliucinės homoseksualumo teorijos kildina šią meilę būtent iš būtinybės reguliuoti gimstamumą, taigi kai kurie asmenys nedalyvauja giminės pratęsimo procese, bet padeda savo populiacijai rūpintis egzistavimo priemonėmis, auginti vaikus ir t.t.

Tačiau postindustrinė visuomenė kenčia veikiau dėl gimstamumo mažėjimo. Kad suprastume seksualinės orientacijos dinamiką, svarbiausias yra tas faktas, kad seksualinis aktyvumas gali būti ir visiškai nesusijęs su vaikų gimdymu.

Biologinis orgazmo, kaip teigiamo skatinimo gimdyti vaikus, tikslingumas akivaizdus. Ar gyvūnai patiria orgazmą? Arba aukščiausieji primatai?

Orgazmas, tai yra seksualinis malonumas, ir vaikų gimdymas gali egzistuoti vienas be kito. Šiuolaikinės seksualumo sampratos ypatybė yra ta, kad ji autonomiška nuo reprodukcijos ir turi daugybę kitų funkcijų bei reikšmių. Aukštieji gyvūnai aiškiai jaučia seksualinį malonumą poruodamiesi, bet daugelis iš jų moka taip pat masturbuotis, ir vienos lyties kontaktai užfiksuoti stebint 450 rūšių. Taigi ir čia žmogus - gamtos vaikas.

Ką jūs manote apie sekso populiarizaciją paauglių žurnaluose, propaguojančiuose laisvą požiūrį į intymius santykius?

Paaugliai, kurie iš prigimties yra hiperseksualūs, jaučia "sekso propagandos" poreikį. Vieni daro pinigus iš pigios erotikos leidybos, kiti kraunasi politinį kapitalą iš kovos su seksualumu. Pornografija ir kova už aukštą moralę - dvi vieno medalio pusės. Jos gimdo ir peni viena kitą.

Knyga, kurią šiuo metu rengiate spausdinti, skirta berniukų vystymosi bei socializacijos ypatybėms. Kokia jos pagrindinė idėja?

Tai dalis mano didelio projekto "Vyrai pasikeitusiame pasaulyje". Kalbama ne apie seksualumą, o apie tai, kaip istoriškai keičiasi vyrų padėtis ir psichika, ypač lygių galimybių su moterimis sąlygomis. Pirmoji knyga "Vyro kūnas kultūros istorijoje", reprezentuojanti vyrišką kūną pasaulio mene, turi išeiti šiemet. Naują knygą "Berniukas - vyro tėvas" ketinu pabaigti metų pabaigoje. Remdamasis moksline literatūra, aš seku, kaip ir kokių biologinių bei socialinių faktorių veikiamas berniukas tampa vyru ir ką iš tikrųjų tai reiškia (juk "tikri vyrai" skirtingi).

Įdomu, koks jūsų požiūris į šiuolaikinį vaikų seksualinį auklėjimą?

Seksualumas - svarbi kiekvieno žmogaus visuomeninio ir asmeninio gyvenimo dalis. Jis "jaunėja", o daugelis socialinės kontrolės formų praranda efektyvumą. Iš čia - augantis pasaulinės medicinos bendruomenės dėmesys šiai temai.

Kaip jūs įsivaizduojate seksualinio švietimo koncepciją?

Kaip sisteminį kursą, suteikiantį žinių apie lytį, apie seksualumą. Jis susideda iš trijų dalių. Pirmoji - anatomija ir fiziologija. Antroji - žinios apie kontracepciją ir ligų profilaktiką. Trečioji - lyčių psichologija, vyrų ir moterų psichikos ypatybės.

Kokį didžiausią atradimą, asmeninę išvadą jūs priėjote dirbdamas seksologijos srityje?

Pirma, tikrai vertingos ir praktiškai pritaikomos žinios gali būti tik derinant įvairias disciplinas. Antra, žmogaus seksualumas nėra tik biologijos dėsniai, jis - kultūros ir asmenybės dalis. Galiausiai labai svarbu seksualumą suprasti kaip teigiamą vertybę. Be šito nei seksualinis švietimas, nei dialogas su jaunąja karta nebus efektyvus.

Parengė Liana Ambarcumian