Scientologija: panacėja ar didžiausias istorijos pokštas?

Bėda ta, kad scientologų bažnyčia viešosioms informavimo priemonėms yra neprieinama. Interviu su pagrindiniais jos vadovais tiek Anglijoje, tiek JAV - neįmanomi. Žurnalistų prašymai atmetami arba ignoruojami. Kam toks paslaptingumas? Oficiali versija - tam, kad scientologai būtų apsaugoti nuo provokacijų ir išpuolių.

Eiliniam mirtingajam scientolgija pirmiausiai asocijuojasi su Tomu Kruzu, Džonu Travolta, Nikole Kidman ir kitomis Holivudo žvaigždėmis. Šie žmonės teigia, jog būtent scientologijos išpažinimas - esminė jų pasaulinės šlovės bei turtų priežastis.

Tad ar verta stebėtis, kad ši organizacija, kurią 1952 metais įkūrė rašytojas fantastas Ronas Habardas, šiandien turi apie 700 filialų, veikiančių daugiau nei šešiasdešimtyje pasaulio šalių, ir 10 milijonų narių? Tiesa, tai pačios bažnyčios duomenys. Ir vis dėlto ar gali būti, kad šitiek daug žmonių yra paprasčiausi naivuoliai?

Žurnalistinis tyrimas

Žurnalo FHM žurnalistas Stefanas pasibeldžia į Londono scientologijos centro duris. Jas atidaro maloni vidutinio amžiaus moteris. Prisistato esanti Džoana.

Ant sienų kabančiose fotografijos - gražūs žmonės tarsi iš dantų pastos reklamų. Iš CD grotuvo sklindantis balsas kone maldauja "išsitirti savo vidinį aš", tačiau negirdėti jokių užkeikimų senovės kalba. Nematyti altoriaus anei iniciacijos apeigų, nėra čia keistų tipų, susisupusių į mantijas.

Stefanui pasiūloma išsitirti streso lygį elektropsichometru, arba trumpiau - e-metru. Šį prietaisą išrado pats ponas Habardas. Vėliau jo paprašoma raštu atlikti testą, kuriame - 200 klausimų.

"Kaip ir reikėjo tikėtis, mano streso tyrimo rezultatai pasirodė esantys visai prasti. Vos tik mergina, vardu Marsija, paminėjo žodį "motina", rodyklė ėmė mosuoti tarsi dirigento lazdelė. "O! Namuose turite problemų?" - susidomėjo ji.

Rašytinio testo rezultatai buvo ne geresni. Anot Stefano, paaiškėjo, kad jis - mažų mažiausiai sociopatas ir chroniškas neurotikas. "Čia jie mane ir pagavo..."

Po keleto minučių jis pasirašė sutartį dėl pusės metų narystės ir pasižiūrėjo reklaminį filmą - įvadą į scientologiją.

Pasak Stefano, scientologijos doktrina laikosi ant trijų banginių: religijos, mokslo ir bažnyčios. Išpažinėjai remiasi knyga "Dianetika: šiuolaikinis mokslas apie sielos sveikatą", publikuota 1950 m. Šį psichoanalizės variantą, iš kurio juokėsi kas netingėjo, per dvejus metus Habardas pavertė pačia tikriausia religija.

Plačiai užmerktomis akimis

Klementas, vienas iš Londono scientologijos centro vadovų, išdėsto pagrindines religijos dogmas. Esminis scientologo tikslas - žmogaus reabilitacija atkuriant jo nežemiškus gebėjimus kontroliuoti "materiją, energiją, erdvę ir laiką."

Svarbiausias šiame saviugdos ir dvasinio apsivalymo procese yra vadinamasis Tiltas - scientologinės švaros skalė.

"Aš, kaip žurnalistas, žinoma, esu pačioje žemiausioje Tilto vietoje, arba, kalbant scientologų kalba, maždaug skeltanagių gyvūnų, tokių kaip arklys, lygmens. Šis arklys kenčia baisius liguistus prisiminimus (jie vadinami "engrami"), kurie kliudo išreikšti potencialą. Klementas pažadėjo, kad, ištrynęs juos, apsivalysiu bei atsikratysiu nepasitikėjimo savimi, rūpesčių ir nervingumo. Iš pradžių tapsiu visaverčiu arkliu. Tačiau čia viskas nesibaigs. Dirbdamas su savimi galėsiu pakilti dar aukščiau pagal Tilto skalę, kad išvalyčiau tai, kas vadinama "operatyviniu tetanu" - sutrumpintai ОТ ("Thetan" - siela).

Aukščiausio - VIII - lygio ОТ galima pasiekti tik plaukiojant atviroje jūroje "Freewind" - didžiule scientologų jachta. "Pasiekęs VIII lygį, jūs išties jau galite skraidyti", - patikina Klementas, o jo akys spindi iš susijaudinimo. Jis pats dabar yra III ОТ lygio, o štai Tomas Kruzas, kuris gali pasigirti jau VII OT, bažnyčioje turi beveik dievybės statusą. Palyginti su juo, Buda ir Jėzus yra tik pradedantieji: scentologai jų lygį vertina kaip I OT.

Taigi kelias iki Tomo Kruzo OT lygio atimtų daug laiko. Jums tektų apsilankyti dianetikos seminare ir po jo savarankiškai atlikti seriją dvi valandas trunkančių mentalinių pratimų. Kiek vėliau būtų taikomas kursas, pavadinimu "Sėkmė komunikacijos būdu". Jo tikslas - bendravimo su žmonėmis tobulinimas. Akis į akį. Nepaisant pavadinimo, čia turima galvoje ne kas kita, kaip sėdėjimas užmerktomis akimis priešais vieną iš bičiulių. "Aš pasidaviau po pusvalandžio, ir instruktorius Arturas mane perspėjo, jog tai "negerai".

Sesija

Prabėgo dvi savaitės, kol reikalai ėmė klostytis bent kiek įdomiau. "Tai nutiko tą dieną, kai mane pakvietė į pirmąją sesiją", - pasakoja Stefanas.

Čia kalbama apie scientologinį blogų "engramų" valymo metodą, t. y. procesą, kurio metu žmogus neva atsikrato visko, kas jį daro intravertišką, abejotiną ir nekomunikabilų. Scientologai tvirtina, kad šitaip galima pašalinti tokius psichosomatinius sutrikimus kaip galvos skausmas ir netgi astma. Pagal taisykles, šio proceso dalis reikalauja tam tikro religinio asketizmo: iki sesijos 24 val. negalima vartoti alkoholio, savaitę - vartoti narkotikų. Beje, rūkyti leidžiama - turbūt todėl, kad pats Habardas buvo užkietėjęs rūkalius.

Garsusis e-metras - pagrindinis "išbandymo" rekvizitas. Juo matuojamos žmogaus mentalinės reakcijos. "Nors scientologai jį laiko vienu iš savo religinių artefaktų, šis prietaisas labiausiai primena itin jautrų elektrinio pasipriešinimo matuoklį, kurį instruktoriai naudoja tam, kad išmoktų atskirti 24 rodyklės padėtis ir jų reikšmes: skausmą, nervingumą, šilumą etc."

Bandomasis prašomas tiksliai apibūdinti situaciją, kai jis patyrė baimę, skausmą, praradimą ar kai ką panašaus, o paskui aprašyti, kas konkrečiai tada nutiko. Paskui reikia viską papasakoti dar kartą, tačiau labiau detalizuojant. Ir tada dar kartą. Ir dar. "Kalbėjau tol, kol rodyklė galutinai nusiramino. Keisčiausia, kad tai išties buvo veiksminga. Cinikai pasakys, kad šis metodas nelabai skiriasi nuo klasikinės psichoterapijos, kurią scientologai visiškai atmeta. Vis dėlto šis metodas man padėjo. Ir jeigu scientologai užsiiminėtų tik tuo, rekomenduočiau juos draugams."

Tačiau scientologai - ne psichoterapeutai.

Kriauklės prisiminimai

Scientologai tiki daugybe praeitų gyvenimų. Pavyzdžiui, po sesijos viena dalyvė suprato, kad visų jos problemų priežastis yra ta, kad ji buvo savo tėvo meilužė dar iki gimimo. Snaiperis iš Liverpulio, kurį ilgą laiką kamavo galvos skausmai, netikėtai prisiminė buvęs Romos legionierius, kuris, kovodamas III amžiuje prieš mūsų erą, gavo smūgį į galvą.

Habardas tvirtino, kad daugelis šunų ir visi arkliai praėjusiame gyvenime buvo generolai arba ministrai, tačiau dabar jie nusprendė kiek atsipūsti. Keletui gyvenimų pasiėmė atostogų. Tai tarsi nemirtingos sielos išvyka į kurortą.

Scientologai problemos šaknų eina ieškoti toli už tūkstantmečių. Habardas tikėjo, kad paciento psoriazę (žvynelinę) gali sukelti gyvūno, kuris jį suėdė praėjusiame gyvenime, skrandžio sultys. Arba kad žmogus, griežiantis dantimis, kenčiantis žandikaulių skausmą, praeitame gyvenime galėjo būti austrė, kurios kiautas sunkiai atsidarydavo. Jeigu šis skausmas lydimas dar ir aukščio baimės, vadinasi, austrę buvo pačiupęs paukštis.

Istorija apie austres - tai tik pradžia. Kaip tikras fantastas, Habardas tikėjo nežemiškosiomis civilizacijomis ir kosminių būtybių dalyvavimu mūsų planetos įvykiuose. Maža to, jis tvirtino, kad kiekviename žmoguje gyvena visa žinanti ir visa galinti būtybė, vadinama "tetanu". Kadaise "tetanai" parsigabenę į Žemę ir čia sunaikinę milijardus savo tėvynainių. Jų sielos išsisklaidžiusios po galaktikas, o kai kurios apsigyvenusios žmonėse. Jos ir suteikiančios psichinių bei emocinių kančių, besitęsiančių iki šiolei.

Knygoje "Ar jūs gyvenote prieš šį gyvenimą?", išspausdintoje prieš 20 metų, Habardas pažymi keletą intergalaktinių inkarnacijų, kurias scientologai neva aprašę minėtų sesijų metu.

Štai vienas žmogus esą prisiminęs, kad prieš 74 000 metų buvo kareivis, kurį apgaule įtraukė į santykius su robotu gražuolės šatenės pavidalu. Kitas papasakojęs, jog prieš penkis šimtus milijonų metų bandęs įsikūnyti į lėlę, bet kažkoks šventikas marsietis jį sutraiškęs. Dar kitas ponas prieš 60 trilijonų metų pasivertęs kažkuo panašiu į kosminį banginį, bet buvęs išmestas iš skraidančios lėkštės ir miręs teisiojo mirtimi.

Dauguma pačių scientologų tokius "prisiminimus" laiko kliedesiais.Tačiau ir be tokių "intergalaktinių padavimų" ši religija kelia rimtų įtarimų. Reikalas tas, kad žmogų kamuojantys fiziniai skausmai ar psichiniai sutrikimai, "įsibrovę" į jų sielas prieš tūkstantmečius, gali būti išgydyti tik... (taip, jūs teisingai supratote) per sesijų etapus, kurie, žinoma, nemažai kainuoja.

Pavyzdžiui, apsivalymo kursai, kurie rekomenduojami prieš sesiją (tai dar vienas Habardo sumanymas, kurio tikslas - išvalyti iš kūno negatyvias kitų planetų substancijas; tai daroma standartiniais fiziniais pratimais, kaitinantis pirtyje, vartojant nikotino rūgštį ir vitaminą В) kainuoja beveik 2000 eurų. Ir tai pati pradžia.

Sektos nariai privalo pirkti bažnyčios leidžiamus knygų ir garso kasečių komplektus. Jiems taip pat reikia įsigyti e-metrą (3000 eurų). Iš viso, preliminariais skaičiavimais, kad pasiektum VIII OT lygį, turi investuoti apie 300 000 eurų.

Anot Klemento, reikia sukaupti bent jau 15000 eurų, kad sumokėtum avansą už pakilimą Tiltu iki IV OT.

Tačiau nešlovę scientologams traukia ne tik brangiai kainuojantis sielos išvalymas.

Žaidimas

ХХ amžiaus 7 dešimtmetyje scientologijos kritikus pašiurpino knyga "Sąžiningas žaidimas". Joje atviru tekstu buvo raginama bet kuriomis priemonėmis priešintis šventosios scientologų bažnyčios idėjų smaugikams. Jos puslapiuose nedviprasmiškai parašyta: "Priešininko atžvilgiu reikia žaisti sąžiningą žaidimą. Mes galime atimti iš jo turtą arba pakenkti tuo būdu, kurį scientologas laiko būtinu. Mes galime apgaudinėti jį, kaltinti, meluoti ir sunaikinti."

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje keletas solidžių piliečių scientologų buvo apkaltinti šnipinėjimu. Vienuolika pagrindinių narių (įskaitant Habardo žmoną - tuomet antrą pagal svarbą žmogų organizacijoje) buvo nuteisti už įsibrovimą į JAV valstybės pajamų tarnybą.

Buvęs scientologas Duglas Dodas apie savo apsilankymą Saint Hile, didžiausiame anglų scientologų centre, rašė: "Aš atvykau ten 1995 m. į keleto mėnesių mokymus - tai reta privilegija, bet turėjau daug dirbti, o miegojau mažai. Mus vertė išpažinti nuodėmes po keletą kartų per dieną. Centre viešpatavo beprotiška, autoritarinė atmosfera... Aš susirgau skrandžio opa, man ėmė kristi plaukai ir apniko mintys apie savižudybę."

Koks gi variklis palaiko šią religiją?

Imkime, pavyzdžiui, scientologų "konkurentus" katalikus. Ką jie siūlo, sakykime, tokiam Tomui Kruzui? Nemokamo vyno ir kaltės jausmą? O scientologija? Pinigų - kaip šieno, pasaulinis populiarumas ir kontraktai su stambiausiomis prodiusavimo kompanijomis mažų mažiausiai trims filmams. Argi ne patraukliau?

Daugelis scientologijos kritikų tvirtina, kad šį "amžiaus projektą" Ronas Habardas sugalvojo susilažinęs. Jis tiesiog norėjęs įrodyti savo draugui, kad sukurti naują pasaulinę religiją nėra sudėtinga.

Jeigu tai tiesa, tuomet visi scientologijos sekėjai tėra didžiausio istorijoje pokšto dalyviai...

R. Habardo biografija

Habardas gimė JAV, Nebraskoje, Hario Roso Habardo, jūrinių pajėgų karininko, ir Ledoros Mei Votrebiuri, mokytojos, prijaučiančios feministinėms idėjomis, šeimoje. Tolesnė jo biografija priklauso nuo to, kuriuo šaltiniu pasitikite.

Scientologams jis - antžmogis: puikus lakūnas, muzikantas, fotografas, tyrinėtojas ir medaliais nukabinėtas II pasaulinio karo herojus. Kiti šaltiniai teigia, kad jis - patologinis melagis, egoistas, klastūnas, troškęs valdžios, kerštingas ir agresyvus. Beje, tai JAV Aukščiausojo teismo teisėjo žodžiai.

Netgi naujosios religijos tėvo sūnus Ronas Habardas jaunesnysis viešai pripažino: "Didelė dalis to, ką mano tėvas pasakė arba parašė apie save, yra netiesa."

Ilgą laiką sklandė gandai apie Habardo dalyvavimą magiškuose ritualuose, o dvi iš trijų jo žmonų pareiškė, kad santuokoje jos kentėjo fizines patyčias. Viena žmona netgi apkaltino jį dukters pagrobimu, "nuolatiniais kankinimais ir skausmingais moksliniais eksperimentais". Aštuntajame dešimtmetyje JAV jūrų pajėgos paskelbė, kad jų archyvuose nėra jokių dokumentų, liudijančių Habardo apdovanojimus.

1933-1950 m. kūrė apsakymus bei romanus, dėl to laikomas vienu iš pasaulinės fantastikos klasikų.

1944-1947 m. buvo tapęs Rozenkreicerių ordino, o vėliau ir Aleister Crowley įkurto satanistinio Rytų šventyklos ordino nariu.

1950 m. išleido pseudomokslinę knygą "Dianetics: the Modern Science of Mental Health", davusią pradžią scientologų naudojamoms smegenų plovimo metodikoms.

1953 m. dianetinių organizacijų pagrindu įkūrė scientologų sektą, kuriai vadovavo iki mirties.

Nuo 1981 m., slėpdamasis nuo gresiančio teisinio persekiojimo, gyveno atsiskyręs nuo visuomenės, bendravo tik su sektos nariais.

1986 m. mirė. Lavonas buvo sudegintas, nepadarius skrodimo, pomirtinės nuotraukos sunaikintos. Sekta paskelbė, kad Habardas paliko savo kūną aukštesnio lygio dvasiniams tyrimams.

Už sektos ribų kartais skelbiami vieno iš buvusių sektos lyderių Billo Robertsono įtarimai, kad L. R. Habardas galėjo būti nužudytas dar 1982 dėl konflikto su vėliau sektos vadovu tapusiu David Miscavige.

Habardas buvo kelis kartus teistas. 1943 m. už neteisėtą Meksikos salos, esančios šalia Baja California pusiasalio, apšaudymą, buvo atleistas nuo vadovavimo patruliniam kateriui. 1948 m. pripažintas kaltu dėl smulkios vagystės. 1978 m. už apgaules Prancūzijoje už akių nuteistas 4 metus kalėjimo ir 30 tūkstančių frankų bauda.

BIBLIOGRAFIJA: "Slaves of Sleep" (1939) - fantastinis romanas, paremtas sapnų, kaip kitos visatos, idėja.

"Battlefield Earth" (1940-1980) - apsakymas bei vėliau jo pagrindu sukurtas fantastinis romanas apie žmonių išsivadavimą nuo kosminės grobikų rasės.

"Final Blackout" (1940) - romanas, vaizduojantis Europą po kelis dešimtmečius trukusio karo.

"Fear" (1940) - siaubo novelė apie demonų apsėstą žmogų.

"Mission Earth" (1984-1986) - 10 tomų satyrinis romanas, bandantis pavaizduoti pasaulį scientologų akimis (pasaulinis psichiatrų ir psichologų sąmokslas, Žemės gyventojų gimstamumo kontrolė, per rokenrolo muziką platinant homoseksualizmą ir pan.).

"Masters of Sleep" (1950) - romano "Slaves of Sleep" tęsinys.

Parengė Vilma Skiotienė