Reklamos mūsų psichiką veikia kaip virusai

Reklama padeda išsirinkti

Kiek televizija padeda išsirinkti prekę, atskirti, ar ji kokybiška ir patvari, o galbūt reklama tik bando įpiršti mums visai nereikalingas nekokybiškas prekes? Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo, televizinė reklama atlieka keletą funkcijų. „Pirmiausia reklama skirta pristatyti naują prekę, apie kurią pirkėjas nežinojo. Reklamos būdu informacija pasiekia žmones. Tokiu būdu reklama yra informacinis kanalas, priemonė gamintojui pasiekti vartotoją, pirkėją. Antra, televizija skatina konkurenciją tarp tos pačios kategorijos prekių.

Žmogus, matydamas vienokio ir kitokio skalbiklio reklamas, nuėjęs į parduotuvę tikrai nepirks abiejų. Jis išsirinks vieną. Tai reiškia, kad reklama padeda apsispręsti, išsirinkti dar prieš įsigyjant prekę pačioje prekybos vietoje“, - sako L.Vilimas.

Televizijos reklamos, anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus, tikrai negali klaidinti žiūrovų, nes tai draudžia įstatymai: „Reklama yra reglamentuota įstatymais ir kitais teisės aktais. Be abejo, negalima klaidinti vartotojo dėl kokybės. Nesakau, kad tokių atvejų nebūna, tikrai pasitaiko, bet rimti prekybininkai reklamuodami prekes stengiasi apie save pateikti teisingiausią informaciją gražiame pavidale. Ir tai jokiais būdais nereiškia, kad prekė yra kokybiška ar nekokybiška, tiesiog vartotojas gali pasirinkti.“

Paklaustas, ar reklamos neskatina besaikio vartojimo, L.Vilimas patikino, kad į šį klausimą vieno atsakymo nėra. „O kas pirmas, kiaušinis ar višta? Ar mes vartojame tai, ką mums siūlo ir ką reklamuoja, ar mums reklamuoja tai, ką mes vartojame“, - retoriškai į klausimą atsakė L.Vilimas.

Nenuperkami taip lengvai

Pasak psichologo, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriaus, socialinių mokslų daktaro Albino Bagdono, reklamų poveikis žmogui nėra toks didelis, kaip mes visi linkę manyti: „Reklamų efektas yra mažesnis už tas lėšas, kurios įdedamos į reklamą. Manau, kad reklamos iš tiesų neatsiperka. Vis tiek žmonės šiais laikais patys ieško informacijos apie prekes. Žmonės yra išprusę, žino prekių kainas, jas lygina, tuo labiau kad konkurencija nemaža. Aš skeptiškai žiūriu į reklamą. Būčiau verslininkas, reklamų neužsakinėčiau.“

Reklamos nepadeda įtikinti apie prekių ar paslaugų kokybę. „Reklamos trunka neilgai, todėl žmogui sunku nustatyti prekės kokybę. Jeigu pamato reklamą, žmogus vis tiek dar pasidomi internete, paklausia kaimynų, draugų rekomendacijų apie reklamuojamą daiktą. Taip paprastai žmonės nėra nuperkami“, - patikina socialinių mokslų daktaras.

Užuot padėjusios išsirinkti prekę, reklamos neretai pradeda erzinti. „Reklamoms yra skiriamas nemažas laikas ir dažniausiai reklamuojamos tos prekės ir paslaugos, kurių mums visai nereikia. Reklaminiai tarpai pertraukia žiūrimas laidas ir tai pradeda erzinti. Mane asmeniškai labai erzina ir, kiek žinau, aplinkui esančius žmones taip pat. Dabar aš su malonumu žiūriu LRT televiziją, kurioje reklamų nėra. Kitų kanalų nežiūriu, nes ten rodomos reklamos trukdo žiūrėti filmus. Man tiesiog gaila gaišti laiką“, - tvirtina A.Bagdonas.

Internetas yra lengvesnis būdas susirasti norimą prekę. „Dabar daugelis šeimų turi kompiuterius, internetą. Televizijos ir radijo reklamos jau nėra tokios efektyvios. Šiandien žmogus pats susiranda tai, ko jam reikia, o kai pats susiranda, jaučiasi geriau, nes mano, kad valdo situaciją. Jeigu jam ką nors bruka, tai jis jau situacijos nevaldo ir jaučiasi prasčiau“, - teigia psichologas.

Ir vargu, anot pašnekovo, jog reklamos prisideda prie masinio vartojimo, dovanų pirkimo prieš didžiąsias metų šventes: „Dažniausiai dovanų pirkimas yra tikslinis. Žinai kokiam žmogui ką pirksi, o reklamos ne visada atitinka norus ir poreikius. Bent jau tarp mano aplinkos žmonių taip yra.“

Išsiugdėme vartojimo imunitetą

Socialinių mokslų daktaro, psichologo A.Bagdono tvirtinimu, žmonės pasidarė atsparūs reklamoms: „Kuo daugiau koks nors kenkėjas veikia, tuo mūsų imuninė sistema stiprėja. Paprastai seniau vaikus labai prižiūrėdavo, vystyklus lygindavo, bet nebuvo gerai dėl to, kad neugdė vaikų imuniteto. Kuo daugiau virusų gauna, tuo vaiko imunitetas būna geresnis. Taip ir čia, kuo dažniau mus užgula informacija apie įvairias prekes, tuo mes tampame atsparesni, o kai reklamos laikas pasiekia tam tikrą žmogaus laiko biudžeto lygmenį, sukelia neigiamą reakciją - emocinį susierzinimą.“

Geriausiai žmogus jaučiasi, kai gali valdyti situaciją pats. „Per išmaniuosius telefonus, internetą, bet kurioje vietoje būdamas bet kada gali surinkti žodelį ir apžiūrėti dominančią prekę. Surinkai prekės pavadinimą arba jo dalį ir tau išmeta visą arsenalą pasirinkimų. Žmogus daug mažiau laiko sugaišta negu peržiūrinėdamas šimtus reklamų. Prekes yra geriausia susirasti pačiam ir tuo laiku, kada norisi, tada žmogus ir jaučiasi geriausiai“, - sako psichologas. 

Parengta pagal priedą „TV publika“