"Reikalauti DNR ar numoti ranka?"

"Vakarų ekspreso" inf.

2018-03-24 17:01

"Man 27 metai. Išsiskyriau pernai, po vedybų praėjus 6 metams. Turiu dukrytę, kuriai 6 metukai, ji - mano angelas, mano gyvenimo džiaugsmas <...>. Žmona buvo neištikima, radau jos telefone įrodymų: tai buvo intymūs susirašinėjimai ne su vienu, o net su keturiais vaikinais. <...> Pasirodo, ji smagindavosi su draugo pusbroliu ir dar kitu - tuo, "kurį myli". <...> Sakiau, kad galiu bandyti atleisti, - taip dar mėnesį pragyvenome, bet ji pasirinko išeiti. <...> Prieš oficialias skyrybas nuvežiau ją su visais daiktais ir dukryte pas jos tėvus. Prižadėjau, kad ji augs su ja. Ji iškart apsigyveno su tuo, su kuriuo mane išdavinėjo, o po mūsų oficialių skyrybų iškart susituokė. Šį šeštadienį ji pagimdė dukrytę, kuri pagal nėštumo laiką ir kitką, didžiulė tikimybė, yra mano <...>. Esmė ta, kad man vaikai atrodo svarbiau už viską, o dabar ligoninėje guli mano buvusi žmona, ir nežinau, ar mano, ar ne dukrytė. <...> Beveik niekada neverkiu, verkiau tik sužinojęs apie neištikimybę, kai sutikau gražiuoju, kad dukrytė augs su ja, kai vežiau ją pas jos tėvus, prieš tai verkiau tik gimus dukrytei. <...> Atrodė, susitaikiau su viskuo - skyrybomis ir kad dukrytę dažniausiai kas 2 savaites matau. Dabar nežinau, ką daryti - reikalauti DNR ar numoti ranka, bet esu iš tų, kurie nenurimsta, kol nežino faktų. Dabar mergaitė guli inkubatoriuje <...>, tiesiog, atrodo, noriu sėsti į mašiną ir budėti prie dukrytės, kuri nežinau, ar mano... Nežinau, ar kai paaugs, sveikatėlė mergaitės sustiprės, daryti DNR dėl ramybės, ar nervintis visą likusį gyvenimą?"

Niekas mums negali atstoti mylimo žmogaus, tačiau neįmanoma pakeisti kito, kad ir mylimo, žmogaus pasirinkimų ir sprendimų. Moteris, su kuria gyvenote šešerius metus kartu, buvo jums neištikima ir galiausiai pasirinko iš jūsų išeiti. Ji pasirinko ištekėti antrą kartą ir dabar yra sukūrusi kitą šeimą su kitu vyru. Tai jūsų laiške išvardyti faktai.

Be abejo, po skyrybų jūs išgyvenate dvasinį skausmą: šeiminės laimės ilgesį, graužatį dėl sudužusių svajonių ir dėl to, kad galbūt viskas galėjo būti kitaip. Juk pačioje santykių pradžioje viskas, matyt, buvo gerai (todėl ir susituokėte). Tačiau nepakanka susituokti, kad būtum kartu. Reikia daug daugiau: noro pažinti ir suprasti kitą asmenį, noro išgirsti ir atsižvelgti į jo poreikius ir t. t. Šeima - tai kasdienis darbas ieškant kompromisų, turint tikslą sugyventi, tai darbas pirmiausiai su savimi, noras tobulinti pirmiausiai save, kad galėtum pagerinti santykius. Kai santykiai nėra geri ir nebėra vilties jų pagerinti, žmogus dažnai pradeda ieškoti supratingumo ir saugaus prieglobsčio kitur. Visa tai veda į konfrontaciją ir išsiskyrimą. Tačiau išsigimusius santykius geriau nutraukti (laikinai ar visam), nes dar blogiau gyventi akloje neapykantoje, ypač kai šalia auga kitas žmogus - jūsų šešiametė dukra, kuriai reikalingi vienas kitą ir jos poreikius gerbiantys tėvai, kuri mato jus kaip pavyzdžius savo pačios ateičiai.

Jūsų laiške istorija aprašyta vienpusiškai, tačiau greičiausiai jūs abu žengėte žingsnius, kurie atvedė į šiandienos situaciją.

Jeigu jus kamuoja nerami mintis, kad galite būti naujagimės tėvas, pirmiausiai pasikalbėkite apie tai su buvusia žmona. Pasistenkite ne tik išsakyti savo poreikius ir būseną, bet ir išklausyti bei išgirsti ją. Jos būsena, jos sveikata, jos poreikiai nėra mažiau svarbūs nei jūsų.

Nepradėkite karo su savo šešiamečio vaiko motina vien todėl, kad siekiate "nuraminti savo nervus". Jokiame kare nebūna laimėtojų, o kare tarp tėvų labiausiai nukenčia vaikai. Verčiau pasistenkite parodyti buvusiai žmonai, jog siekiate taikos. Jums reikia gyventi kiekvienam savo gyvenimą toliau, neskandinant abipusiuose priekaištuose savo vaikų. To pirmiausiai reikia jūsų mylimai dukrelei, kuri šešerius metus gyveno su abiem tėvais ir, be abejo, abu jus myli.

Jeigu nepavyksta to padaryti savarankiškai, kreipkitės individualios pagalbos į šeimos santykių specialistą.