Į burtininkus kreipiamės, kai jaučiamės nesaugūs

Regresija vyksta susirgus bet kokia liga. Bet ne visi susirgę puola ieškoti burtininkų, ir regresiją sukelia ne tik ligos. Žmogus bejėgis jaučiasi dėl įvairių stresinių situacijų. Vieni, ištikti bėdos, bando išsikapanoti patys, o kiti įkrenta į duobę ir neįstengia iš jos išlipti.

Ar psichoterapeutai padeda?

Taip. Greitai, bet, deja trumpam. Jie viską "sustato į vietas", pasiūlo gyvenimo receptus. Nieko nereikia daryti pačiam, tik tikėti. Psichoterapija padeda ne visiems, nes psichoterapeutas nepasako, ką reikia daryti; žmogus pats turi nuspręsti.

Ne visi tėvai vaikus skatina susidoroti pačius su savo problemomis ir parodo, kaip tai padaryti.

Ramūs tėvai - tai pavyzdys vaikams, kad ir jie yra pakankamai stiprūs įveikti savo baimę. Jeigu tėvai nerimastingi, vaikas irgi linkęs panikuoti, ieškoti, kas jam padėtų susidoroti su problema. Todėl vieni žmonės bando tvarkytis patys, o kiti puola į paniką ir ieško, kas juos nuramintų.

Gydytojai sako "ne", psichoteraputas nežada greitos pagalbos, todėl pasirenkami tie, kurie ją siūlo, ir labai greitai.

Ko nerimstame?

Stresas limpa prie tų, kuriuos dar iš vaikystės lydi nerimas.

Jeigu vaikystėje žmogus neturėjo pavyzdžio, kaip būti saugiam ir ramiam, tai suaugęs jis bus dažniau neramus.

Yra tokių žmonių, kurie gyvena laukdami streso - kad tik kas bloga neatsitiktų! Tokiems, beje, dažniausiai ir atsitinka. Daugelį stresų mes susikuriame patys.

Visi burtininkai - šarlatanai?

Tarp jų yra turinčių ypatingų galių. Gal ne magiškų, bet elektromagnetinių. Bioenergetikai egzistuoja, tai tiesa. Gydyti?

Gal ir gali, bet ne visi, ne visada, ne visas ligas.

Būrėjais iš nuotraukos, kortomis vieni tiki, kiti - ne. Yra žmonių, turinčių ypatingų galių, bet tik jau ne kiekviename kaime. Kažin ar to galima išmokti.

Viską lemia įtaiga?

Aiškiaregių veikla ir hipnozė turi daug bendro. Ir viena, ir kita remiasi įtaiga.

Jeigu žmogus netiki psichoterapeutu, šis jo neužhipnotizuos. Lygiai tas pats ir su burtininku - juo tiki.

Tai panašu į hipnozę arba autohipnozę.

Žmogus, ieškantis pagalbos, lengvai patiki burtininku. Jis gydo pats save, bet yra šventai įsitikinęs, kad tai padarė burtininkas.

Tokia "pagalba" nesuteikia jam naujų jėgų, nes tiki ne savimi, o burtininku.

Kitą kartą vėl jis padės, ir taip toliau. Galbūt kada nors žmogus supras, jog ne burtininkas padėjo, o jis pats su savo problemomis susidorojo.

Kita vertus, kažin, ar suvoks, nes bet koks mūsų argumentas jam neatrodys įtikinamas.

Jis tvirtins: "Aš žinau, man padėjo". Supratimas, kad padeda sau pats, jam gali sukelti dar didesnį nerimą. Užuot džiaugęsis, jis išsigąsta.

Psichoterapija siūlo problemas spręsti patiems, bet tai yra nelengvas darbas su savimi. Ne visi pajėgūs, todėl ieško lengvesnių būdų.

Kaip tampama burtininku?

Tarp jų yra nemažai tokių, kurie nesugebėjo pritapti prie naujos situacijos.

Po 1990 metų Lietuvoje daug kas pasikeitė, daugybė žmonių liko be darbo. Kai kurie iš jų pamanė, kad turi "ypatingų galių padėti kitiems".

Pasimokę "parapsichologų akademijose", taro kortų mokyklose, palankę chiromantijos arba astrologijos kursus, įgijo naują profesiją - visagalio visažinio.

Toks tikėjimas savo visagalybe - taip pat regresija į vaikišką būklę - juk vaikui dažnai atrodo, jog jis yra visagalis.

Be to, kuo daugiau žmonių tiki burtininku, tuo greičiau jis patiki esantis visagalis.

Parengta pagal žurnalą "Atleisk"