Pykčio savybės, apie kurias nežinojote

Pyktis - viena iš dažniausiai pasitaikančių žmogaus emocijų. Jis trukdo blaiviai išanalizuoti situaciją ir skatina elgtis netoliaregiškai, neapgalvotai, o tai savo ruožtu sukelia naujų problemų ir naują pyktį. Išsiveržti iš užburto rato nėra lengva, o geriausia tai padaryti kuo anksčiau, kai jau „užvirėte“, bet dar nespėjote prisidirbti ko nors, dėl ko paskui gailėsitės. Kaip sakoma, priešą reikia pažinti, todėl siūlome susipažinti su kai kuriomis pykčio savybėmis, tai jums padės suprasti jo esmę ir laikyti „laukinį žvėrį“ pririštą...

Nėra esminio skirtumo - pyktį slopinti ar „susitaikyti“

Kai žmonės pyksta, vienas dažniausių patarimų, kurį jie gauna iš aplinkinių - „susitaikyti su padėtimi“ ir nusiraminti. Paprastai tokios rekomendacijos būna nenaudingos: žmogus, jaučiantis stiprias neigiamas emocijas, iš esmės nepajėgia jų kontroliuoti. Be to, kai kuriose situacijose būtina ginti savo interesus, o tam reikia daug energijos. Tai iš kur ta energija, jei žmogus susitaikė su aplinkybėmis... Be to, pykstančiajam beveik išnyksta riba tarp to, ką jis gali kontroliuoti, ir to, kas nuo jo nepriklauso. Norint suprasti, kaip išties galima ištaisyti padėtį, ją būtina nuodugniai išanalizuoti, o tai neįmanoma apėmus pykčiui. Taigi „susitaikymas“ tampa veiksmingas tik tuomet, kai žmogus pajėgia jį valdyti, bet tokiu atveju nėra esminio skirtumo tarp panašios taktikos ir paprasto pykčio slopinimo.

Nevaldomas pyktis valdo jus

Kine ir animaciniuose filmuose vidinis dialogas dažnai vaizduojamas kaip „angelo“ ir „demono“ ginčas - pirmasis ragina būti gailestingam ir elgtis protingai, o antrasis šnabžda žmogui į ausį, kad jam geriau veikti remiantis savo asmeniniais interesais, nekreipiant dėmesio į aplinkinius. Žinoma, tikrovėje viskas daug sudėtingiau. Galvoje skamba ne du balsai, o kelios dešimtys - baimė, gašlumas, meilė, alkis ir daugybė kitokių emocijų net nebando susitarti tarpusavy, kiekvienas iš „besiginčijančių“ tempia antklodę į save, stengdamasis perrėkti kitus. Pykčio apimtas žmogus nebesupranta, ar išties jaučia dar ką nors, o gal ši emocija sėkmingai maskuoja pyktį, o tai reiškia, kad pyktis dažnai neleidžia žmogui rinktis, versdamas jį priimti vienus ar kitus skubotus sprendimus. Pyktis gali puikiai motyvuoti ginti savo interesus, bet problema yra ta, kad žmogus kartais pyksta ne dėl konkrečios situacijos, o dėl gilių psichologinių traumų, taip pat patirtų vaikystėje. Jei išties norite žinoti, kas išprovokavo pykčio protrūkį, pamėginkite pažvelgti į save objektyviai ir sąžiningai atsakyti į klausimus - kas kaltas dėl konflikto ir ar pyktis buvo pagrįstas, o gal jis yra jūsų negebėjimo susidoroti su savo kompleksais pasekmė?

Pykstant net smulkūs nemalonumai atrodo košmariški

Tikriausiai jums yra pažįstama situacija, kai apėmus pykčiui bet kokia smulkmena tampa rimtu dirgikliu, išprovokuojančiu dar daugiau pykčio protrūkių. Tokiose situacijose geriau neskubėti stačia galva pulti į pykčio verpetą ir iškloti aplinkiniams viską, ką apie juos galvojate, kur kas geriau bus bandyti pykčio audrą pralaukti. Dažnai, pykčiui praėjus, žmogus gailisi, kad nesusitvardė, ir supranta, kad situacija buvo neverta tokio nervinimosi ir sugadintų santykių su pašnekovu.

Aplinkiniams į jūsų pyktį nusispjauti

Į pykstantį žmogų niekas nežiūri rimtai. Žinoma, jis gali atlikti nemažai aktyvių veiksmų - nutraukti svarbią sutartį, viršininkui į veidą šliūkštelėti kavos, trenkti į sieną telefoną, bet visi tai prisimins kaip banalią, nieko nereiškiančią isteriją. Pykstantieji apie tai pamiršta, jiems atrodo, kad aplinkiniai įdėmiai jų klausys, reikia tik garsiau rėkti ir padaryti ką nors neadekvataus. Ypač tai būdinga bendravimui internetu - rašydami piktus straipsnių komentarus ir keldami beprasmiškus ginčus internautai klaidingai mano, kad jų nuomonė kitiems yra nepaprastai svarbi. Be to, internautų ginčų priežastis dažnai būna skirtingas požiūris, principiniai prieštaravimai, kurių neįmanoma išspręsti, pašnekovui nusiuntus keletą „giliamintiškų“ (jų nuomone) pranešimų su kandžiomis „šypsenėlėmis“ pabaigoje. Socialiniai tinklai tinka praleisti laisvalaikiui ir apsikeisti naujienomis, bet bandyti juose išspręsti egzistencinius klausimus ir išsiaiškinti gyvenimo prasmę - tas pats, kas išeiti į cirko areną po klouno pasirodymo ir perskaityti paskaitą apie klasikinę vokiečių filosofiją.

Pyktis gali kauptis

Neigiamos emocijos niekur nedingsta. Jei jums nepavyko jų išlieti arba pašalinti priežastį, jos keliauja į atminties saugyklą ir gali bet kurią akimirką vėl pasireikšti. Tokie netikėti protrūkiai yra destruktyvūs - jūs tiesiog išsiliejate ant pirmo pasitaikiusio pašnekovo arba, tarkime, pradedate nei iš šio, nei iš to berti tūžmingus ir užgaulius komentarus socialiniame tinkle. Atsakomieji komentarai tik eskaluoja konfliktą, versdami jus, vaizdžiai tariant, daužyti galvą į sieną, už kurios nieko nėra.

O juk pyktį galima nukreipti tinkama linkme, neigiamą energiją išnaudojant kaip pretekstą pradėti dirbti su savimi arba savotišką papildomų jėgų šaltinį siekiant užsibrėžto tikslo.

Pyktis jus paverčia marionete

Pykčio apimtas žmogus praranda gebėjimą mąstyti blaiviai ir numatyti savo veiksmų rezultatus. Netekęs savitvardos žmogus gali tapti žaisliuku šaltakraujiškų ir apdairių individų rankose, kurie pykčio apakintąjį išnaudos savo tikslams.

Kiekvienas iš mūsų bet kada ras pretekstą būti kuo nors nepatenkintas - asmeniniu gyvenimu, padėtimi šalyje arba buitiniais nemalonumais kaip sugadintas patiekalas arba prietaisas. Kai dėl įvairių priežasčių įpykę žmonės susivienija į minią, baisiausia būna ne tai, kad stichiškai susidaręs judėjimas neturi bendro tikslo, o tai, kad sumanus provokatorius gali kunkuliuojantį minios nepasitenkinimą pajungti savo valiai ir priversti juos vykdyti jam būtinus uždavinius. Taigi net pagrįstai pykdami galite pridaryti kvailysčių, kurios tik apsunkins padėtį ir sukurs naujų priežasčių pykti ir pyktį pateisinti. Šis kelias veda į aklavietę, todėl tomis akimirkomis, kai kils noras, pavyzdžiui, kam nors trenkti, pasistenkite šį norą užgniaužti ir nukreipti dėmesį kitur, užsiimti kuo nors naudinga. Tikriausiai po valandos kitos net neprisiminsite, kas jus privertė prarasti savitvardą.