Psichoterapeutė Marina Targakova: "Žmonės vis sunkiau pakenčia vienas kitą"

Kam apskritai žmogui psichoterapeutas? Ar nepakanka gero bičiulio? Ar nederėtų turėti drąsos pačiam išspręsti savo problemas?

Jūs jau atsakėte į savo klausimą. Iš tiesų brandžiam žmogui psichoterapeutas nereikalingas.

Anksčiau žmonės buvo spontaniški, atviri, laisvai reiškė savo jausmus ir nebijojo būti atstumti. Gaila, tačiau šiuolaikinis žmogus priverstas "išlaikyti tinkamą veidą" - vaizduoti tai, kas jis nėra. Tuo ypač įsitikinau viešėdama Amerikoje. Jei šypsaisi, nors viduje raudi, - tai veda į depresiją. Ta tema yra išleista puiki knyga - "Antikarnegis" (originalus pavadinimas "The Man, Manipulator", Everett Shostrom. - Red. past.).

Kokia didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda?

Netikėjimas. Absoliutus netikėjimas. Iš čia kyla keistas tikėjimas psichoterapija. Tačiau psichoterapija ne panacėja.

Paminėjote amerikiečius kaip dirbtinumo įsikūnijimą. Tačiau būtent jie šiuo metu ypač seka dvasiniais mokytojais...

Taip, amerikiečiai paskutiniu metu užsidegę Rytų filosofijomis ir laiko patikrintais gydymo metodais. Jie jau išbandė vakarietiškąją psichoterapiją ir iš savo patirties ėmė suprasti, kad palengvėjimas jaučiamas neilgą laiką, o problema iš esmės neišsprendžiama.

Išspręsti problemą proto lygiu neįmanoma, nes žmogus kur kas sudėtingesnė substancija nei tik protas. Todėl gręžiamasi būtent į Rytų filosofiją, jogą, Ajurvedą.

Kokie sunkumai žmones atveda pas jus?

Dažniausiai šeimyniniai. Žmonės tampa vis mažiau kantrūs, vis labiau praranda gebėjimą pakęsti vienas kitą ir įveikti iškilusius sunkumus kartu.

Šiuolaikinės visuomenės požiūris skatina žmogų tenkinti tik savus poreikius. Toks žmogus nepasiruošęs atsižvelgti į kitus.

Jis galvoja: "Šitą paliksiu ir susirasiu kitą." Anksčiau tai buvo nepadoru, o dabar ir penktoji santuoka laikoma normaliu reiškiniu. Tačiau nei penktas, nei devintas partneris laimės nepridės.

Taigi dažniausiai kreipiamasi dėl šeimyninių krizių. O kas antroje vietoje?

Dvasinės krizės. Žmogus turi pinigų ir šeimą, - o pasitenkinimo jausmo nėra. Tada jis klausia savęs: kodėl?

Ir čia vakarietiškoji psichologija jam negali padėti?

Nenorėčiau šioje vietoje vartoti žodžio "psichologija". Išvertus jis reiškia "mokslas apie sielą". Tačiau Vakarų psichologijoje suvokimo, kas yra siela, ar ji egzistuoja apskritai, nėra.

Dažniausiai analizuojami žmogaus proto labirintai: gyvenimo scenarijai, įsitikinimai, nuostatos.

Tai galėčiau palyginti su keptuve ant ugnies: atidengiate dangtį - iš jos švilpdamas išeina garas. Tačiau keptuvė kaip stovėjo ant ugnies, taip ir liko stovėti.

Psichologija, kaip profesija, be abejonės, svarbi ir reikalinga, tačiau ne veltui tokie psichoterapijos klasikai kaip Carl Jung, Roberto Assagioli ir daugelis kitų studijavo Rytų filosofiją ir taikė ją praktikoje.

O įvairios psichotechnikos gali pakenkti?

Deja, taip. Neseniai išgirdau apie tokią psichotreniruotę "Kaip susitarti su savo sąžine, pagrindiniu ribojančiu faktoriumi." Jau pasiekėme tokį akiplėšiškumo laipsnį, kad siekdami savo tikslų esame pasiruošę nuskandinti net sąžinę.

Arba imkime literatūrą, kuri moko manipuliuoti žmonėmis, kad greičiau pasiektume norimo tikslo. Žmonės ieško tokių mokymų!

Psichologai tvirtina, kad dauguma mūsų sunkumų atkeliauja iš vaikystės.

Vaikystėje užsimezga 99,9 proc. žmogaus problemų. Kita vertus, Rytų filosofijos požiūriu, mes ne šiaip sau patenkame į tą ar kitą šeimą: turime išgyventi būtent tuos sunkumus ir iš jų gauti reikiamas pamokas.

Vaikystė - tai toks laikas, kai galime paveikti savo likimą, todėl jei vaikas suvaržomas, spaudžiamas, visa tai atsiliepia suaugus.

Visi gyvenimo scenarijai susiformuoja iki penkerių metų amžiaus.

Ką daryti?

Žmogiškoji gyvybės forma skirta įgyti žinių. Derėtų ne bėgti pas psichoterapeutą, o pradėti mokytis, lavintis. Mokymosi procesas turi būti nepertraukiamas.

Paskutinis egzaminas - tai paskutinė žmogaus gyvenimo diena.

Žmogui būtina visą savo gyvenimą ieškoti atsakymo į klausimą: kas aš? Kas vyksta mano viduje, ką aš jaučiu, kaip tai išreiškiu išoriniame pasaulyje? Ar aš valdau protą, ar protas valdo mane? Kaip sustiprinti intelekto balsą? Kas yra toji Absoliučioji Tiesa?.. Klausimų galybė, todėl reikia užsiimti savižina.

Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus privalo žinoti ir filosofijos, ir psichologijos pagrindus.

Žinoti sveiko gyvenimo dėsnius, kaip palaikyti savo kūną tinkamos būklės, išmokti vidinės koncentracijos, meditacijos. Tai ir yra mūsų pats tikriausias darbas, iš kurio mūsų neišmes.

Štai kokios karjeros laipteliais iš tiesų svarbu kilti į viršų.

Svarbiausias darbas - darbas savo viduje. O norint, kad tas darbas būtų teisingas, sėkmingas, kiekvienam iš mūsų reikalingas dvasinis mokytojas, kuris sugebės laiku duoti reikiamų žinių.

Ilgai dirbote tradicinės medicinos srityje. Kaip įvyko lūžis - kaip perėjote prie filosofijos, meditacijos?

Tai buvo vidinių stereotipų lūžis. Baigusi medicinos institutą dirbau imunologe, alergologe, taigi žmogų pažinau per ląsteles ir receptorius. Visumos nemačiau.

Imdavau kraujo mėginėlius, stebėdavau jo sąveikas su reagentais...

Pastebėjau įstabų dalyką: kraujo ląstelės elgiasi taip pat, kaip ir jų šeimininkas: jei nenoriai "mezga kontaktą" - po to kalbėdamas su jų savininku matai, kad ir jis užsidaręs, atsiribojęs nuo žmonių.

Anksčiau mane labiau domino mokslas nei žmonės, tačiau pacientai, geriausi mano mokytojai, pastūmėjo tobulėti - klausinėdami įvairiausių asmeninių klausimų: apie sutuoktinį, apie vaiko auklėjimą, apie žmogaus paskirtį...

Norėdama atsakyti kompetentingai, atėjau iki psichologijos, filosofijos, meditacijos. Ieškodama atsakymų į kitų žmonių klausimus, radau atsakymus sau pačiai.

Ne visi turi galimybę būti jūsų seminaruose. Papasakokite, ką reikia daryti, kad taptum laimingas.

Kai mažas vaikas sukasi aplink save, po to sustoja, - jo akyse pasaulis sukasi aplink jį. Smagu daryti šį triuką vaikystėje.

Tik štai daugelis ir suaugę vis dar tęsia šitą žaidimą: jie nori, kad tas sukimasis aplink juos niekada nesibaigtų. Taip norisi būti centre, kad visi suktųsi aplink tave ir pildytų tavo troškimus.

Čia ir prasideda problemos. Visos pretenzijos, įsižeidimai kyla iš čia. Mus žeidžia tie, kurie nesisuka pagal mūsų norą.

Tada kyla nepasitenkinimas, o jis ilgainiui pritraukia emocines ir fizines bėdas. Kaip išgyti? Receptas labai paprastas: reikia suvokti, kad viskas šiame pasaulyje jau harmoninga ir tobula. Šitas pasaulis nėra be šeimininko, nėra apleistas. Mes čia tik mokiniai. Mokomės mylėti.

Mokomės įvairiais būdais. Vieni įstringa pavydo, kiti godumo katedroje, nes neišlaiko egzamino.

Visi norėtume patekti į katedrą, kuri vadinasi Meilė, tačiau reikia išlaikyti sunkius egzaminus: nuolankumo, ištikimybės, pagarbos, draugiškumo, atleidimo, gebėjimo priimti kitą kitokį.

Mes visi - gyvenimo mokiniai arba studentai, arba darželinukai. Ir kiekvienam priklausomai nuo sąmonės lygio reikalingas Mokytojas.

Kaip vedų filosofija gali padėti, tarkime, versle?

Vedose yra ekonomikos ir gerovės dėsniai (Artha-šastra). Čia visa verslo išmintis.

Ir nuo ko priklauso turtas?

Nuo karmos.

Šis žodis daug kam asocijuojasi su kažkuo negatyviu.

Iš tiesų jis reiškia dorybingą veiklą.

Tikriausiai ne vienam žmogui yra kilęs klausimas, kodėl išdirbtų valandų skaičius ir nuovargis nėra adekvatus uždirbtiems pinigams.

Vienas lenkia nugarą, triūsia alinamai, tačiau kur tas atlygis? Nėra! Kitas, žiūrėk, nei iš šio, nei iš to praturtėja. Trečias praturtėja, bet staiga subyra sveikata arba šeima.

Esmė ta, kad turtas nėra vien pinigai. Tai ir santykiai, ir sveikata, ir gyvenimo trukmė, ir piniginė.

Individuali turto karma yra tai, ką mes paveldėjome patys iš savęs - iš praeitų gyvenimų. Kaip dorybingai žmogus gyveno praeityje, taip jis klestės dabartyje.

Dangiškoje buhalterijoje klaidų nebūna. Tiesa, savo sąskaitą mes galime papildyti ir dabartiniame gyvenime užsiimdami labdara. Egzistuoja visatos dėsniai: jei nori gauti - prieš tai turi būti atidavęs. Tai energijos išsaugojimo dėsnis.

Kai mes neįvertiname šio faktoriaus, galime įgyti pinigų, bet prarasti sveikatą. Ir galiausiai tuos pinigus teks išleisti gydymuisi.

Kaip pradėti dieną, kad ji būtų sėkminga?

Daina ir laimės palinkėjimais aplinkiniams. Kai pavyks tai padaryti, keliaukite toliau: dieną pradėkite malda - už savo artimuosius ir už visus žmones, net už nedraugus.

Malda apvalo širdį, o švarioje širdyje apsigyvena meilė.

Na, o laimė - tai šalutinis produktas, nereikia jos vaikytis.