Psichologinis alergijos gydymas

Bet kuri liga turi psichologines šaknis. Nervinė, imuninė ir endokrininė sistemos yra glaudžiai susijusios. Jos veikia kartu, perkeldamos žmogaus mintis į fiziologines reakcijas. Pavyzdžiui, kai galvojame apie mylimą žmogų, mūsų širdis ima plakti greičiau. Taip pat su psichika yra susijusios ir alerginės reakcijos.

Alergija yra nepagrįsta imuninės sistemos baimė.

Normaliomis sąlygomis imunitetas "puola" tik organizmo priešus - virusus, bakterijas, kitos grupės kraują, vėžio ląsteles. Bet kai imuninės sistemos veikla sutrikusi, ji ima taip pat griežtai reaguoti ir į visiškai nepiktus "agentus" - alergenus: augalų dulkes, gyvūnų kailį, kai kuriuos produktus, namų dulkes.

Taigi alergiją kenčiančio žmogaus imuninė sistema bijo to, ko nėra reikalo bijoti. Kartą suklydusi, ji ir toliau kartoja savo klaidą paleisdama gynybinio mechanizmo variklį. Kitaip tariant, kiekvieną kartą, kai tik susiduria su alergenu, žmogui ima perštėti ir ašaroti akys, teka nosis, graužia gerklę. Ilgainiui jis į tai įpranta, jog ši jo būklė tampa savotiškai naudinga. Pavyzdžiui, bronchine astma sergantis vaikas gali praleisti pamokas, suaugęs - nenueiti į darbą. Žmogus sulaukia daugiau dėmesio ir rūpesčio iš artimųjų.

Viena vertus, liga sukelia nepatogumų, antra vertus - yra tam tikras problemų sprendimo būdas.

Susidaro uždaras ratas. Tai psichologinė priklausomybė, kurią gali pašalinti psichoterapeutas, padėdamas žmogaus imuninei sistemai atsikratyti nereikalingos baimės.

Kaip vyksta gydymas?

Individualaus darbo su alergija sergančiu žmogumi tikslas - pakeisti psichologinę nuostatą į alergenus, kurios padarinys yra fiziologinė organizmo reakcija. Tam taikoma psichoterapinė neurolingvistinio programavimo metodika.

Iš esmės ši metodika panaši į tai, kaip alergiją gydo gydytojai imunologai ir alergologai. Jie pacientui įleidžia alergeno mažomis dozėmis, paskui jas didina, taip mokydami imuninę sistemą ramiai reaguoti į tam tikrą medžiagą. Dažnai ši procedūra pacientams sukelia labai nemalonias reakcijas, tačiau jeigu jie ištveria iki galo, dauguma pasveiksta.

Psichologiniu gydymo būdu imuninė sistema taip pat pratinama normaliai reaguoti į alergenus, tik visa tai vyksta psichikos lygiu.

Iš pradžių nustatoma visa įmanoma ligos antrinė nauda bei jos teikiami pranašumai. Vėliau psichoterapeutas su pacientu ieško kitų, nekenksmingų sveikatai, būdų gauti tos naudos.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra pervargęs, jam verčiau išeiti atostogų. Jeigu jam trūksta artimų žmonių dėmesio, jis pirmiausiai turi suvokti, ar nėra pernelyg nuo jų priklausomas. Tam yra specialios psichoterapijos metodikos, kurios ir leidžia sumažinti tokios priklausomybės laipsnį. Arba ieškoma būdų, kaip gauti daugiau dėmesio iš artimo žmogaus. Pavyzdžiui, jūs pats galite padaryti jam ką nors malonaus, išmokti juo rūpintis bei pasakyti, ko iš jo norėtumėte.

Vėliau psichoterapeutas "atskiria" pacientą nuo jo ligos kaltininkų alergenų.

Pacientas įsivaizduoja save atskirai nuo jų arba pačius alergenus mintyse mato už kokio nors barjero, pavyzdžiui, stiklo - t.y. neutraliai. Paskui kiekvienam iš alergenų randamas koks nors neutralus dirgiklis.

Juo turi tapti medžiaga, panaši į alergeną, bet nesukelianti pacientui alergijos. Pavyzdžiui, jeigu alergenas yra katės ar šuns kailis, tai neutraliu dirgikliu gali būti vata arba pliušiniai žaislai. Jeigu alergiją sukėlė liepų žiedadulkės - tai neutralus dirgiklis gali būti pakalnučių ar tulpių žiedadulkės.

Tada detaliai lyginama reakcija į neutralų dirgiklį ir alergeną. Specialiomis procedūromis mokoma reaguoti į alergeną tokiu būdu, lyg tai būtų neutralus dirgiklis. Pacientas mintyse pašalina barjerą, anksčiau jį saugojusį nuo alergenų, ir taip pat vėl mintimis "užmezga" su jais kontaktą. Taip jis tikrina savo naująją reakciją į juos. Vėliau pacientas įsivaizduoja, kaip nuo šiol reaguos į medžiagą, kuri anksčiau jam sukeldavo alerginę reakciją.

Tokiu būdu pasikeičia paciento emocinis alergenų suvokimas ir jų kodavimo atmintyje būdas.

Iki tol alergeną jis suvokė kaip grėsmingą, nemalonų, ir tai "užsikoduodavo" kaip kažkas tamsaus, migloto, nemalonaus. Po psichologinės procedūros alergenų suvokimas visiškai pakinta.

Ar to pakanka?

Darbas su psichoterapeutu pagal minėtą metodiką trunka vieną dvi valandas. Papildomai apsidrausdamas pacientas gali procedūrą kartoti pats. Daugelis bandymų parodė, kad to pakanka atsikratyti "paprastos" alergijos, kaip antai polinozė ar dilgėlinė. Alergenai liaujasi pacientus kamavę sloga, čiuduliu, odos paraudimu, ašarojimu. Tap pat alergija nekyla naujiems dirgikliams.

Žmogaus organizmas sugeba greitai išvalyti jame susikaupusias žalingas medžiagas. Jis taip pat sugeba greitai išmokti daugiau jų nebekaupti.

Sergant bronchine astma arba dermatitu, psichoterapinis gydymas kur kas sudėtingesnis ir užtrunka daug ilgiau. Dažnai lygiagrečiai taikomas ir papildomas gydymas medikamentais. Šių ligų imuninė ir psichologinė kilmė yra labai sudėtinga, todėl ir gydyti jas sunkiau. Pavyzdžiui, bronchinė astma dingsta ilgam periodui arba pasireiškia lengvesne forma, o visam laikui jos atsikratyti pavyksta nedaugeliui.

Be to, jeigu psichoterapeutas aptinka ir kitų paciento psichologinių problemų, darbą būtina tęsti jau sprendžiant šias naujas problemas.

Alergija (gr. allos - kitas, kitoks ir ergeia - veikimas, veikla, atsakas) - organizmo gebėjimas ypač jautriai reaguoti į vėl patekusį alergeną, į kurį kiti visai nereaguoja. Pirmą sykį alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 d. (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybių) susidaro antikūnų, vadinamų imunoglobulinais. Jau esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl patekus specifiniam alergenui (prieš kurį yra pasigaminusių antikūnų), gali įvykti alerginė reakcija.

Parengė Vilma Skiotienė