Psichologas atskleidžia, kokios klaidos trukdo gerai jaustis darbe

Per dideli reikalavimai sau

Visko spėti – neįmanoma, bet nuolat gyvenant bėgimo ir įtampos režimu net lengviausia užduotis gali tapti neįveikiama. Anot M. Daugelavičiaus, darbe patys save išvarginame kaskart siekdami viską atlikti tobulai. Graužiamės, kad kiekvienas popierėlis būtų savo vietoje, kad nepaskambinome klientui būtent tą minutę. Vien mintims apie tobulumą iššvaistome daug laiko ir energijos. „Koncentruokitės ties atliekamu darbu, o ne mintimis, kad jį reikia atlikti idealiai“, – pataria psichologas.

Dar vienas bruožas, galintis virsti tikra yda darbe – perdėtas smulkmeniškumas. Prisipažinkime – dažnai darbe paskęstame tarp smulkmenų, „užsiveliame“ detalėse. Smulkmenos atitraukia nuo pagrindinių darbų ir yra didžiausios laiko rijikės. Ar tikrai pakvietimo į renginį popieriaus spalva tokia pat svarbi kaip viso renginio sėkmė? „Žvelkite į ilgalaikę perspektyvą. Žinokite, ką turite padaryti šiandien ir ko siekiate ilguoju laikotarpiu“, – sako psichologas.

Nenoras planuoti

Vienas dažniausių šiuolaikinio dirbančio žmogaus posakių – „Neturiu laiko“. Tačiau problema – ne valandų trūkumas, bet sugebėjimas jas praleisti efektyviai. Pasak M. Daugelavičiaus, laiką darbe planuoti būtina. Dieną pradėti vertėtų nuo darbų sąrašo. Visi teoriškai žino, kad planuoti naudinga, tačiau realiai šiuo patarimu naudojasi retai. Dažnas pasiteisinimas – planuoti nėra laiko. Tačiau 1 min. nuosekliam darbų planui sutaupo mažiausiai 15 min. darbo“, – sako psichologas.

Dar vienas patarimas – dirbkite ne daugiau, bet gudriau. Susidėliokite prioritetus – kurie darbai yra skubiausi, o kurie gali palaukti, kurie iš jų – išties svarbūs ir turi būti atlikti labai gerai, o kuriuos užtenka padaryti. Štai Pareto dėsnis teigia, kad 20 proc. pastangų sukuria 80 proc. rezultatų. Tad svarbiausia – identifikuoti 20 proc. svarbiausių darbų, kurie ir sugeneruos 80 proc. rezultatų.

Darbui prilygstantis poilsis

Dažnas priešas darbe – stresas. Kaip pastebi M. Daugelavičius, iniciatyvos skatinančios rūpintis savimi darbe, „1GO sėkmės biuras“ ekspertas, stresas – „išbalansuoto“ žmogaus būsena. Deja, dėl jo dažnai esame kalti patys, nes nemokame ilsėtis.

Kaip dažniausiai ilsisi protinį darbą dirbantys žmonės? Radę laisvą minutę tikrina el. paštą, naršo internete, skaito laikraštį. Pamirštame, kad tokie užsiėmimai taip pat yra protinė veikla, tad smegenys toliau patiria krūvį ir nesiilsi.

Taip pat klysta tie, kurie dirbdami fizinį darbą „pailsėti“ eina į sporto salę. Todėl norėdami „atsijungti“ nuo darbų ir tapti atsparesni stresui, kaitaliokite skirtingo pobūdžio veiklas, laisvalaikiu veikite tai, ko trūksta darbo dienos metu. Nuo protinio darbo ilsėkitės „fiziškai“ – sportuokite, dirbkite sode ir pan. Tiems, kurių profesijoje daug rutinos, vienodų užduočių, laisvu laiku patariama užsiimti veikla, kurioje daugiau nuotykių, adrenalino.

Mintys apie darbą – ir laisvalaikiu

Stresas, kaip ir virusas – jam dažniausiai pasiduoda tie, kurių imunitetas nusilpęs. „Fizine sveikata rūpinamės reguliuodami mitybą, sportuodami, tad reiktų nepamiršti ir dvasinės. Reikia išmokti „persijungti“, grįžus iš darbo bent kelioms valandoms jį pamiršti, nors kartais padaryti ne tai, ko reikia, o ko norisi. Tarkime, pasiimti seniai užmirštus piešimo reikmenis ir ką nors nupiešti“, – sako M. Daugelavičius.

Užklupus stresui darbe, psichologas pataria prisiminti, kad ir visai paprastus kvėpavimo pratimus. Užmerkite akis, lėtai 12 kartų įkvėpkite ir iškvėpkite. Susikoncentravę tik į kvėpavimą, bent minutei pamirškite darbą. Stresą malšinti gali padėti ir rami muzika ar trumpas pokalbis su kolega, kartu sukrimtus sveiką užkandį, pavyzdžiui, saujelę riešutų, kuriuose yra nervų ląstelėms būtino lecitino, reikiamo efektyviai smegenų veiklai.

Netinkamas požiūris

Nors įdedate itin daug pastangų, dirbate viršvalandžius, tačiau rezultatas – vis tiek ne toks, kokio norėtumėte, o darbas nebedžiugina? Pabandykite pakeisti ne darbą, bet požiūrį. „Kad žmogus dirbtų su malonumu ir sėkmingai atliktų užduotis, savyje turi pažadinti vidinį vaiką, – pataria psichologas. – Būdami vaikais esame smalsūs, norintys pažinti, atrasti. Viso to reikia ir norint būti sėkmingam darbe.“